Ar žmonės nepaliaus evoliucionavę supertolimose kosminėse kelionėse?

Publikuota: 2012 m. gruodžio 29 d. šeštadienis

Šaltinis: technologijos.lt 

Filme „Wall–E“ vaizduojama, kaip kelis šimtus metų erdvėlaivyje praleidę žmonės tampa nutukėlių rase. Fizinio aktyvumo stoka ir maisto perteklius nuslopino erdvėlaivio gyventojų norą likti nepriekaištingos fizinės formos. Tačiau „Wall–E“ – fantastika. O štai vienas antropologas įsitikinęs, kad žmonija pasikeis, kai leisis į šimtmetines kosmines keliones – į Kentauro Alfą ar į tolimesnes žvaigždes.

Portlando valstijos universiteto antropologas Kameronas Smitas (Cameron Smith) mano, kad evoliucija tęsis ir žvaigždėlaivyje – nepaisant didžiausių pagundų ją apriboti.

„Tikiu, kad kitoks slėgis, kitokia oro sudėtis, gravitacija ir spindulinė aplinka turės įtakos dar embrioninės stadijos individams ir jų raidai. Tai bus natūrali naujų genomo agentų atranka, – „Space.com“ elektroniniame laiške pasakojo mokslininkas. – Tiesa, dabar numatyti, kokios savybės bus atrinktos, o kokios nunyks, kurios paplis, o kurių išvis neliks – labai sunku.“

Genetinė atranka

Anot K. Smito, kad evoliucija ir toliau vyktų pageidaujama ir pačia palankiausia linkme, derėtų kaip įmanoma geriau atrinkti kosmoso kolonistų genetiką.

„Mažos populiacijos yra ypatingai jautrios vadinamajam „genofondo pradininko efektui“ – kai kuriamos populiacijos genetinė kompozicija sudaro fundamentalų genomo pagrindą ateities kartoms. Tai reiškia, kad pradinis populiacijos genofondas turėtų būti parinktas ypatingai kruopščiai ir protingai, – įsitikinęs antropologas. – O tiesa kol kas yra tokia, kad mes net nežinome, kurie genai sukelia sveikatos problemas. Senoji samprata, kad konkreti sveikatos problema yra susijusi tik su vienu genu, po truputį nueina į praeitį. Nes mokslininkai atranda, kad daugelis fizinių negalavimų yra poligeniniai – juos valdo ne vienas, o daug genų. O tuos genus aktyvuoti gali kol kas nežinomos aplinkybės.“

Tiesa, K. Smitas toli gražu neragina sukurti superžmonių rasę, nes tai iškeltų ne vien moralinio pobūdžio klausimų. Anot jo, genetinė įvairovė yra nepaprastai svarbus populiacijos sveikatos veiksnys. Vis dėlto koloniją turėtų sudaryti minimalus genetinę įvairovę užtikrinančių žmonių skaičius.

Grįsdamas tokius savo samprotavimus, K. Smitas žurnale „Scientific American“ publikavo straipsnį apie švedų, amišų, indų ir Jutos valstijos gyventojų populiacijų tyrimus. Jų rezultatai byloja, kad pirmos eilės pusbrolių šeimose naujagimių miršta dvigubai daugiau nei jokiais giminystės ryšiais nesiejamų žmonių šeimose.

Kai kurie antropologai siūlo, kad norint išvengti genetinių problemų dėl kraujomaišos, kolonistų genofondui reikėtų mažiausiai 500 žmonių. Tačiau K. Smitas šį skaičių yra linkęs padidinti iki 2 000 asmenų – būtent tiek žmonių leistų išvengti populiacijos kolapso. Tai būtų maždaug pusė modernaus lėktuvnešio įgulos, priduria antropologas.

Nauja kultūra

Ne vieną generaciją trunkančiose kelionėse į žvaigždes žmonės patirtų ne tik genetinių, bet ir kultūrinių, technologinių pokyčių. Visai kitoks būtų ir jų menas – jis būtų orientuotas į kolonistų gyvenamąją aplinką (kai kurie astronautai jau dabar pasitelkia muziką, poeziją ir dailę, siekdami išreikšti savo potyrius kosmose).

Kolonistai pradėtų pasakoti istorijas apie bendrą savo patirtį kosmose, tad jos gerokai skirtųsi nuo žemiškųjų istorijų, legendų, pasakų.

„Pavyzdžiui, Marso kolonistai perimtų kai kuriuos žemiečių kultūros aspektus, tačiau sukurtų naujas meno tradicijas, nes jiems būtų prieinamos naujos išraiškos priemonės, – „Space.com“ rašo K. Smitas. – Vienas iš svarbiausių veiksnių – kitokia Marso dienos šviesa: rausva natūrali dienos šviesa ir dirbtinis apšvietimas neabejotinai skirtųsi nuo to, prie kurio pratę žemiečiai.“

Pragyvenimui K. Smitas užsidirba iš paskaitų apie žmonijos evoliuciją. Jose daugiausiai dėmesio antropologas teikia mažų kolonijų genetikos ir demografijos modeliavimui. Tačiau jis nepaprastai domisi ir kosminiais skrydžiais. Vienas iš jo hobių – bendrauti su tarptautinio projekto „Icarus Interstellar“ mokslininkais. Jie pamažu kuria žvaigždėlaivių dizainus – tokiais žvaigždėlaiviais galbūt jau šio amžiaus pabaigoje pirmosios misijos galėtų leistis į artimiausias egzoplanetas.

„Įkvėpimo semiuosi iš Konstantino Ciolovskio…, – neslepia K. Smitas. – Jis beveik daugiau nei prieš šimtmetį nubrėžė pirmąsias kosminių skrydžių gaires, nors resursų tuomet buvo ne kažin kokių…“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Dar neregėtos kosminės kelionės Čikagos planetariume

Netrukus Čikagos centre esančio „Adlerio“ planetariumo lankytojai galės leistis į dar niekuomet neregėtas virtualias kosmines keliones. Pasitelkus šiuolaikines technologijas, kelionės visata dalyviai jausis tarsi stebėtų realią kosminę erdvę. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

12 įdomių faktų apie Vilniaus turistus

Vilniuje turistų skaičius nuolat auga – Lietuvos sostinę, kaip dar nepažintą ir neatrastą pasaulio kampelį, renkasi vis daugiau turistų ne tik iš kaimyninių šalių, bet ir iš tolimojo užsienio. skaityti »

Kas telefone svarbiausia jaunimui?

Patarimais, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį jaunam žmogui renkantis naują, tačiau ne patį brangiausią telefoną, dalinosi „Samsung“ rinkodaros koordinatorius Jonas Ožekauskas. skaityti »

Estijoje pristatoma brangiausia pasaulio moneta

Į Estijos sostinę atkeliavo brangiausia pasaulyje moneta – sidabrinis pinigas iš 1794 m. JAV išleistų dolerių partijos. skaityti »

Robotas humanoidas nesupyksta pargriautas

„Boston Dynamics“ pristatė naują roboto humanoido „Atlas“ versiją. Nukritęs robotas sugeba pats savarankiškai atsistoti. skaityti »

Suomijos vyriausybė išleido proginę euro monetą garsiausiam visų laikų šalies konditeriui pagerbti

150-ųjų Karlo Fazerio (Karl Fazer) – garsiausio Suomijos konditerio ir iki šių dienų gyvuojančios „Fazer“ įmonės įkūrėjo – gimimo metinių proga Suomijos vyriausybė išleido konditerio vardo kolekcines 10-ies ir 20-ies eurų nominalo monetas. skaityti »

KTU absolvento sukurtą prietaisą „DataLinker“ naudoja geriausi pasaulio buriuotojai

Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas Ričardas Novošinskas, vadovaujantis įmonei „SailRacer.net“, o laisvalaikiu buriuojantis, sukūrė prietaisą, padėsiantį buriavimo varžybose dalyvaujančioms jachtų įguloms lengviau apdoroti laivo duomenis. skaityti »

Automatinės kėdės – tvarkingam biurui

„Nissan“ įgyvendino reklaminę akciją, kurios metu pademonstravo, kaip automatiškai į savo vietas susistato kėdės. skaityti »

Kanadoje įrengti trimetriniai bankomatai krepšininkams

Toronte įrengti bankomatai krepšininkams, kurių ekraną net krepšininkas gali pasiekti tik pašokdamas į viršų. skaityti »

„Microsoft“ kuria virtualų ateities futbolą

„Microsoft“ tikisi išpopuliarinti papildytosios realybės akinius amerikietiškame futbole. skaityti »

„BPS Sberbank“ išleido romantiškas monetas

Baltarusijos bankas „BPS Sberbank“ artėjant šv. Valentino šventei išleido progines sidabrines monetas su kačiukais ir triušiukais. skaityti »