Ar žmonės nepaliaus evoliucionavę supertolimose kosminėse kelionėse?

Publikuota: 2012 m. gruodžio 29 d. šeštadienis

Šaltinis: technologijos.lt 

Filme „Wall–E“ vaizduojama, kaip kelis šimtus metų erdvėlaivyje praleidę žmonės tampa nutukėlių rase. Fizinio aktyvumo stoka ir maisto perteklius nuslopino erdvėlaivio gyventojų norą likti nepriekaištingos fizinės formos. Tačiau „Wall–E“ – fantastika. O štai vienas antropologas įsitikinęs, kad žmonija pasikeis, kai leisis į šimtmetines kosmines keliones – į Kentauro Alfą ar į tolimesnes žvaigždes.

Portlando valstijos universiteto antropologas Kameronas Smitas (Cameron Smith) mano, kad evoliucija tęsis ir žvaigždėlaivyje – nepaisant didžiausių pagundų ją apriboti.

„Tikiu, kad kitoks slėgis, kitokia oro sudėtis, gravitacija ir spindulinė aplinka turės įtakos dar embrioninės stadijos individams ir jų raidai. Tai bus natūrali naujų genomo agentų atranka, – „Space.com“ elektroniniame laiške pasakojo mokslininkas. – Tiesa, dabar numatyti, kokios savybės bus atrinktos, o kokios nunyks, kurios paplis, o kurių išvis neliks – labai sunku.“

Genetinė atranka

Anot K. Smito, kad evoliucija ir toliau vyktų pageidaujama ir pačia palankiausia linkme, derėtų kaip įmanoma geriau atrinkti kosmoso kolonistų genetiką.

„Mažos populiacijos yra ypatingai jautrios vadinamajam „genofondo pradininko efektui“ – kai kuriamos populiacijos genetinė kompozicija sudaro fundamentalų genomo pagrindą ateities kartoms. Tai reiškia, kad pradinis populiacijos genofondas turėtų būti parinktas ypatingai kruopščiai ir protingai, – įsitikinęs antropologas. – O tiesa kol kas yra tokia, kad mes net nežinome, kurie genai sukelia sveikatos problemas. Senoji samprata, kad konkreti sveikatos problema yra susijusi tik su vienu genu, po truputį nueina į praeitį. Nes mokslininkai atranda, kad daugelis fizinių negalavimų yra poligeniniai – juos valdo ne vienas, o daug genų. O tuos genus aktyvuoti gali kol kas nežinomos aplinkybės.“

Tiesa, K. Smitas toli gražu neragina sukurti superžmonių rasę, nes tai iškeltų ne vien moralinio pobūdžio klausimų. Anot jo, genetinė įvairovė yra nepaprastai svarbus populiacijos sveikatos veiksnys. Vis dėlto koloniją turėtų sudaryti minimalus genetinę įvairovę užtikrinančių žmonių skaičius.

Grįsdamas tokius savo samprotavimus, K. Smitas žurnale „Scientific American“ publikavo straipsnį apie švedų, amišų, indų ir Jutos valstijos gyventojų populiacijų tyrimus. Jų rezultatai byloja, kad pirmos eilės pusbrolių šeimose naujagimių miršta dvigubai daugiau nei jokiais giminystės ryšiais nesiejamų žmonių šeimose.

Kai kurie antropologai siūlo, kad norint išvengti genetinių problemų dėl kraujomaišos, kolonistų genofondui reikėtų mažiausiai 500 žmonių. Tačiau K. Smitas šį skaičių yra linkęs padidinti iki 2 000 asmenų – būtent tiek žmonių leistų išvengti populiacijos kolapso. Tai būtų maždaug pusė modernaus lėktuvnešio įgulos, priduria antropologas.

Nauja kultūra

Ne vieną generaciją trunkančiose kelionėse į žvaigždes žmonės patirtų ne tik genetinių, bet ir kultūrinių, technologinių pokyčių. Visai kitoks būtų ir jų menas – jis būtų orientuotas į kolonistų gyvenamąją aplinką (kai kurie astronautai jau dabar pasitelkia muziką, poeziją ir dailę, siekdami išreikšti savo potyrius kosmose).

Kolonistai pradėtų pasakoti istorijas apie bendrą savo patirtį kosmose, tad jos gerokai skirtųsi nuo žemiškųjų istorijų, legendų, pasakų.

„Pavyzdžiui, Marso kolonistai perimtų kai kuriuos žemiečių kultūros aspektus, tačiau sukurtų naujas meno tradicijas, nes jiems būtų prieinamos naujos išraiškos priemonės, – „Space.com“ rašo K. Smitas. – Vienas iš svarbiausių veiksnių – kitokia Marso dienos šviesa: rausva natūrali dienos šviesa ir dirbtinis apšvietimas neabejotinai skirtųsi nuo to, prie kurio pratę žemiečiai.“

Pragyvenimui K. Smitas užsidirba iš paskaitų apie žmonijos evoliuciją. Jose daugiausiai dėmesio antropologas teikia mažų kolonijų genetikos ir demografijos modeliavimui. Tačiau jis nepaprastai domisi ir kosminiais skrydžiais. Vienas iš jo hobių – bendrauti su tarptautinio projekto „Icarus Interstellar“ mokslininkais. Jie pamažu kuria žvaigždėlaivių dizainus – tokiais žvaigždėlaiviais galbūt jau šio amžiaus pabaigoje pirmosios misijos galėtų leistis į artimiausias egzoplanetas.

„Įkvėpimo semiuosi iš Konstantino Ciolovskio…, – neslepia K. Smitas. – Jis beveik daugiau nei prieš šimtmetį nubrėžė pirmąsias kosminių skrydžių gaires, nors resursų tuomet buvo ne kažin kokių…“

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Dar neregėtos kosminės kelionės Čikagos planetariume

Netrukus Čikagos centre esančio „Adlerio“ planetariumo lankytojai galės leistis į dar niekuomet neregėtas virtualias kosmines keliones. Pasitelkus šiuolaikines technologijas, kelionės visata dalyviai jausis tarsi stebėtų realią kosminę erdvę. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Biografinė Steve‘o Jobso knyga bus perleista rugsėjo 10 dieną

Rašytojo Walterio Isaacsono parašyta itin didelio populiarumo sulaukusi biografinė knyga apie „Apple“ įkūrėją Steve‘ą Jobsą rugsėjo 10 dieną bus perleista su nauju – popieriniu – viršeliu. skaityti »

Išmaniųjų telefonų darbo laiką pailgins saulės baterijos

Prancūzijos kompanijos „SunPartner“ specialistai sukūrė naują būdą pailginti išmaniųjų telefonų darbo laiką – jie siūlo mobiliųjų įrenginių ekranuose montuoti plonas perregimas saulės baterijas. skaityti »

Greičiausias pasaulyje – kinų superkompiuteris

Paskelbtas 500 greičiausių pasaulio kompiuterių sąrašas. Remiantis juo, greičiausias pasaulyje yra „Tianhe-2“, sukurtas Kinijos nacionaliniame saugumo technologijų universitete. skaityti »

„Apple“ ketina išleisti „iPhone“ su dideliais ekranais?

Kompanija „Apple“ planuoja išleisti išmaniojo telefono „iPhone“ modelius su 4,7 ir 5,7 colių įstrižainės ekranais, skelbia „Reuters“, remiantis kompanijai artimų asmenų pateikta informacija. skaityti »

1752 m. įrodyta: žaibas yra elektros išlydis

1752 m. birželio 15 dieną Bendžaminas Franklinas eksperimentu įrodė, kad žaibas yra elektros išlydis. skaityti »

Vokiečiai kuria ateities projektorių

Vokietijos kompanija „Osram“ Berlyne pademonstravo multimedijos projektoriui skirto modulio pavyzdį, kuriame vaizdui projektuoti nenaudojamos nei lempos, nei LED. skaityti »

Ploniausias pasaulio laikrodis – lanksti 0,8 mm juostelė

Ploniausias pasaulio laikrodis yra vos 0,8 mm storio ir yra pagamintas iš vientiso lankstaus korozijai atsparaus plieno. CST-01 yra plonesnis už banko kortelę, tačiau jame pakanka vietos ir elektroninio rašalo ekranui, ir baterijai. skaityti »

Bankas netyčia pervedė 222222222,22 eurus

Vieno Vokietijos banko tarnautojas, užsnūdęs darbo metu, netyčia pervedė daugiau nei 222 mln. eurų. skaityti »

Filmas „Jobs“ JAV kino teatrus pasieks rugpjūčio 16 dieną

Biografinis filmas apie legendinį kompanijos „Apple“ įkūrėją ir vadovą Steve‘ą Jobsą kino teatrus pasieks jau šios vasaros pabaigoje – rugpjūčio 16 dieną. skaityti »

„Adidas“ ir „Nike“ 3D spausdinimą pritaikė sportinių batelių gamyboje

Sportinių drabužių ir avalynės gamintojos „Adidas“ ir „Nike“ sportinių batelių gamyboje pradėjo taikyti 3D spausdinimo technologiją. skaityti »