Archeologai, baigę kasinėti Molavėnų piliakalnių kompleksą, sako iki šiol negalintys nei paneigti, nei patvirtinti, kad čia stovėta pilies, kurioje prieš beveik 700 metų užpuolus kryžiuočiams susidegino garsieji Pilėnų gyventojai.
Rasti tik keli I-V amžiaus radiniai, tarp jų – ir archeologams nuostabą sukėlusi žinduolio fosilija, kurios amžius gali būti nuo kelių šimtų tūkstančių iki keliasdešimties milijonų metų, praneša LTV naujienų tarnyba.
Molavėnų piliakalnių komplekse archeologai plušėjo daugiau kaip savaitę, tačiau negali pasigirti radinių gausa. Rastos vos kelios molinių puodų šukės, metalo šlako gabalėlių, rodančių, kad to meto žmonės čia jau apdirbo geležį, keletas akmeninių trintuvių – visus šiuos radinius archeologai priskiria I-V amžiui.
Nors kai kurie istorikai spėja, kad ant vieno iš komplekso piliakalnių galėjo stovėti garsioji Pilėnų pilis, prieigose archeologai nerado suodžių sluoksnio ar ginklų liekanų, kurios rodytų, kad čia pilies iš tiesų būta.
„Tos kalbos, ar Pilėnai čia, – jos, matyt, bus ir po šių tyrimų, kadangi mes neradom nei teigiamo atsakymo, nei neigiamo atsakymo. Ateities kartoms vėl teks ginčytis“, – sakė viešosios įstaigos „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ direktorius Olegas Fediajavas.
Tiesa, vienas radinys archeologus ypač sudomino – vienoje perkasų aptikta žinduolio fosilija. „Datuojama tikrai ankstesniu laikotarpiu, nei šitas piliakalnis atsirado. Greičiausiai tuo laikotarpiu, kai žmonės Lietuvos teritorijoje dar negyveno“, – pasakojo O. Fediajevas.
Archeologai spėja, kad kaulas gali būti kelių šimtų tūkstančių ar net kelių dešimčių milijonų metų senumo. Koks tai galėjo būti gyvūnas ir kiek kaului metų, nustatys specialistai.
Raseinių rajone esantis Molavėnų piliakalnių kompleksas susiformavo XII-XV amžiuje. Pirmasis piliakalnis vadinamas Kaubrėmis yra 200 metrų ilgio. Jame – trys aikštelės, kuriose, kaip manoma, galėjo stovėti po atskirą pilies dalį. Istorikų teigimu, tai galėjusi būti pirmoji gynybinė linija, skirta sulaikyti užpuolikus.
Už kelių šimtų metrų stovi dar vienas beveik 20 metrų aukščio piliakalnis, ant kurio, kaip spėjama, ir buvo Pilėnų pilis.
Pilėnai – legendinė lietuvių pilis. Kronikininkas Vygandas Marburgietis rašo apie 1336 metais vykusį Pilėnų pilies šturmą, per kurį lietuviai ypač narsiai gynėsi, bet, nematydami vilties atsilaikyti, galiausiai patys pasirinko mirtį ir susidegino.
Pilėnų istorija įkvėpė nemažai menininkų romantikų ir tapo savotišku pasyvaus pasipriešinimo simboliu. Pilėnų vieta iki šiol tiksliai nenustatyta. Ilgą laiką buvo manoma, kad Pilėnų būta ant Punios piliakalnio, tačiau kai kurie istorikai mano, kad ji buvo Žemaitijoje.