Į  astronomijos mėgėjų klubą „Albireo“susibūrę Lietuvos astronomijos mėgėjai kas mėnesį rengia dangaus įvykių apžvalgą – svarbiausių matomų žvaigždžių ir planetų judėjimo pozicijas. O svarbiausia, apžvalgos rengiamos mėnesiui į priekį – vadinasi, yra galimybė pasirinkti įdomesnį dangaus kūną ir sulaukus reikiamos datos jį stebėti.

Portalas Technologijos.lt pristato gruodžio mėnesio dangaus įvykių apžvalgą – nors mėnuo jau „įsivažiavęs“, tačiau dar lieka daugiau nei viena savaitė (be to šventinė, tad laiko turėtų pakakti) pasižvalgyti po dangaus platybes. Ko ten ieškoti, skaitykite toliau.

Paskutinio metų mėnesio pradžioje dvi ryškiausios planetos – Venera ir Jupiteris – spindi visai netoli viena kitos, ir tai yra be jokios abejonės pati geriausia iš trijų planetų konjunkcijų gruodyje. Gruodžio 1-osios vakare jas skiria tik 2° (jau šiek tiek daugiau, nei paskutinį lapkričio vakarą). Venera šviečia 7,5 karto ryškiau už Jupiterį, ir tai aiškiai matyti vakaro danguje. Tarsi to dar būtų negana, prie pat Veneros artinasi Mėnulio jaunaties pjautuvas, kuris planetą visiškai uždengs apie 18h15m. Deja, tuo metu pora jau bus beveik nusileidusi, okultacija įvyks vos poros laipsnių aukštyje virš horizonto, tad norint ją stebėti, reikia ne tik visiškai neužstoto pietvakarių horizonto, bet ir kad nebūtų debesų.

Mėnesio eigoje Venera kops vis aukščiau ir leisis vėliau, tuo tarpu Jupiteris atvirkščiai – po truputėlį artės Saulės link. Taip yra dėl to, kad erdvėje Žemė savo orbitoje skrieja greičiau už Jupiterį, O Venera greičiau už Žemę. Jupiteris visą mėnesį lieka Šaulio žvaigždyne, tuo tarpu Venera kirs Ožiaragį ir Naujuosius metus pasitiks Vandenyje.

Pro teleskopą galima stebėti, kaip Veneros fazė vis dyla, nuo 70% mėnesio pradžioje iki 58% Naujųjų išvakarėse, kai jaunas Mėnulis vėl bus netoliese. Planetos regimasis skersmuo tuo tarpu išaugs ketvirtadaliu, nuo 17„ iki 21“.

Jupiteris erdvėje yra žymiai toliau, nei Venera, tačiau regimasis juo skersmuo yra kone dvigubai didesnis, 34„. Deja, jis kaba labai žemai, tad gerų vaizdų per teleskopą nėra ko tikėtis. Jupiterio atspindėta Saulės šviesa kerta visą Saulės sistemą beveik nė kiek nepaveikta, tačiau viską sugadina paskutiniai keliasdešimt kilometrų Žemės atmosferoje.

Antra planetų konjunkcija, nors ir ne tokia įspūdinga (greičiausiai prireiks binoklio), bus matoma mėnesio pabaigoje, kai prie Jupiterio prisijungs Merkurijus. Tarp jų gruodžio 29-osios vakare bus apie 2,5°, ir tam pačiam binoklio regėjimo lauke taip pat bus visur spėjantis Mėnulio pjautuvas, tuo metu bus apšviesta vos 4% jo disko. Kitą vakarą atstumas tarp planetų sumažės visu laipsniu, o Mėnulis jau bus pabėgęs ir galės pasitarnauti tik kaip orientyras. Naujųjų išvakarėse atstumas jau bus pradėjęs didėti, tačiau planetas teskirs vos 1°.

Galiausiai, trečioji konjunkcija, kuriai stebėti jau tikrai prireiks optinio prietaiso pagalbos, taip pat vyks mėnesio pabaigoje. Šį kartą Venera bus Neptūno kaimynystėje. Arčiausiai – per mažiau nei 1,5° - planetos bus suartėjusios 27-osios vakare, ir tada jas bus galima sutalpinti į vieną regėjimo lauką pro nedidelį teleskopą su mažiausiu didinimu. Žinoma, tam, kad pamatyti Neptūną ne vien kaip taškelį, reikia daug didinimo, o tada Veneros kartu nesimatys. Stebint pro binoklį, galima atkreipti dėmesį į netoli Neptūno esančias tris žvaigždes, išsirikiavusias beveik vienoje linijoje – tai Ožiaragio 42, 44 ir 45, link kurių Neptūnas pamažu artėja visą gruodžio mėnesį.

Nors Uraną įmanoma pamatyti ir plika akimi, jį stebėti taip pat geriausia pro binoklį – ir tai yra kur kas lengviau, nei su Neptūnu. Pirmą mėnesio pusę Uranas praleis mažiau nei 10’ atstumu nuo 6 ryškio žvaigždės Vandenio 96, taigi mažesniu kampiniu atstumu nei tarp Micaro ir Alkoro. Tačiau pastaroji pora visada atrodo taip pat, o štai Uranas kadangi juda savo laikinos “kaimynės„ atžvilgiu, atrodo, tarsi tai būtų dvinarė žvaigždė su itin greitu apsisukimo periodu. Tarkim, gruodžio 1-ąją Uranas bus į pietus nuo Vandenio 96, o 15-ąją jau bus panašiu atstumu, tik į rytų pusę. Na, o mėnesio pabaigoje jis jau bus nutolęs nuo žvaigždės per visą Mėnulio pilnaties skersmenį ir “dvinarė„ iširs.

Visos iki šiol minėtos planetos matomos vakarais, tačiau ryte taip pat yra ką stebėti – ne ką kitą kaip Saturną. Gruodžio pirmomis naktimis jis teka prieš pirmą, tuo tarpu apie Naujus metus – dviem valandom anksčiau. Bet kuriuo atveju, paryčiais jis jau būna gana aukštai pakilęs ir tada yra geros sąlygos jį stebėti per teleskopą. Tik pažiūrėjus, iš karto tampa aišku, kodėl Saturnas truputį blankesnis nei paprastai – ogi praktiškai visa jo atspindima šviesa atkeliauja nuo planetos disko, žiedai praktiškai nieko neprideda, mat jų pasvirimo kampas vos 1°. 2009-ųjų pradžioje žiedai dar truputėlį atsiskleis, bet vasarą atsidursime tiesiai jų plokštumoje.

Ką gi – galima geriau apžvelgti planetos diską, kurio vienas pusrutulis paprastai būna beveik visiškai paslėptas žiedų. Galima bandyti įžiūrėti juostas, panašiai kaip Jupiteryje, tik daug menkiau išsiskiriančias. Lengviau dabar įžiūrėti ir Saturno palydovus, be to, jie šiuo metu yra planetos disko okultuojami bei daro tranzitus. Lengviausia, žinoma, stebėti Titaną. Gruodžio mėnesį bus dvi progos stebėti, kaip Titanas išlenda iš už anapus Saturno disko (gruodžio 15 d. 3h50m ir gruodžio 31 d. 2h45m) ir dvi progos, kai Saturnui tekant, Titanas bus tranzito metu (tranzitų pabaigos gruodžio 7 d. 2h15m ir gruodžio 23 d. 1h30m). Užsiimantiems planetų fotografija su webkameromis tai puiki galimybė užfiksuoti šiuos įvykius, o ir vizualiai stebėti turėtų būti įdomu.

Pamenate Japetą, „dviveidį“ Saturno palydovą? Gruodžio pirmoje pusėje į Žemę bus atsukta jo tamsioji pusė, tad palydovą sunkiai seksis įžiūrėti, mat jis bus 12 ryškio, tačiau mėnesio pabaigoje jis spindės kur kas ryškiau, kol tuoj po Naujų metų pasieks 10 ryškį.

Mėnesio pirmoje dekadoje galima bus su binokliu stebėti, kaip vienas ryškiausių asteroidų – Vesta – slinks netoli Alrišos, Žuvų Alfos. Netoli pastarosios yra dar dvi žvaigždės, suformuojančios su Alriša beveik lygiakraštį trikampį. Vesta bus šio trikampio viduje nuo gruodžio 7 iki 9 d., vėliau nuslinks šiaurės kryptimi. Verta atkreipti dėmesį ir į pačią Alrišą, mat ji yra gana glaudi dvinarė, kurios 4 ir 5 ryškio narius skiria nepilnos 2“.

Na, o kaip bus šį kartą su kometomis? Boethin kometos taip niekas ir nepamatė, ir gali būti, kad ir nepamatys. Ryškiausia kometa gruodžio mėnesį bus C/2008 A1 McNaught, šviesesnė už 10 ryškį, tačiau ji bus ne per toliausiai nuo Saulės, tad stebėjimo sąlygos nekokios. Kometos C/2006 W3 Christensen ir C/2006 OF2 Broughton bus daug geresnėje padėtyje – virš horizonto kiaurą parą, bet ir silpnesnės, apie 10,5 – 11 ryškio, tad reikės tamsaus dangaus ir bent 6„ teleskopo, kad jas pamatyt.

Su garsiais meteorų srautais ir vėl nesiseks. Geminidai pasieks maksimumą tik viena diena vėliau, nei stos Mėnulio pilnatis, tad matysis tik patys ryškiausi iš jų. Tad belieka tikėtis, kad ursidai parodys šiokio tokio aktyvumo. Šiaip jau iš jų galima tikėtis 5 meteorų per valandą idealiomis sąlygomis, bet gali būti, kad šį kartą tas skaičius pakils iki 30-ies gruodžio 22-23 d. Taip pat palanku yra tai, kad srauto radiantas, būdamas Mažuosiuose Grįžulo Ratuose, visą naktį yra aukštai virš horizonto.

Ką gero šį mėnesį pasiūlys Mėnulis? Kaip ir praėjusį mėnesį, jis vėl užkliudys Sietyną, tačiau Lietuvoje tai įvyks dienos metu, taigi okultacijų nematysime. Kita vertus, gruodžio 13-osios vakare, 23h30m, Mėnulis uždengs 3 ryškio Mebsutą (Dvynių Epsilon). Nors ir bus pilnatis, pro teleskopą stebėti okultaciją nebus sunku. Atidengimas įvyks 0h40m. Na, o kai daugiau nieko įdomaus nevyksta, visada galima pasigrožėti Mėnulio krateriais – tam tinka bet koks teleskopas.

Įdomu tai, kad gruodžio 12 d. stosianti pilnatis bus „didžioji“, kadangi tą pačią dieną Mėnulis pasieks perigėjų ir trumpam bus arčiausiai Žemės per 15 metų. Taip pat, iki 2023 metų tai bus aukščiausiai virš horizonto pakilusi pilnatis. Kaip tai paveiks Žemę? Tiesiog bus truputuką stipresni potvyniai, nors astrologai greičiausiai prigalvojo dar daug visokių dalykų. Po poros savaičių, gruodžio 26-ąją, įvyks atvirkščias įvykis – bus pats toliausias per 15 metų Mėnulio apogėjus.

Gruodžio 21 d. ~14h įvyks žiemos saulėgrįža, kai Saulė bus maksimaliai nutolusi į pietus nuo dangaus pusiaujo. Kitaip tariant, prasidės astronominė žiema. Tai nėra toks įvykis, kurį galima “stebėti„ tiesiogiai, tačiau galima atkreipti dėmesį į tai, kaip žemai tą dieną Saulė tepakyla. Nuo šiol dienos pradės ilgėti, bet iki šiltesnių orų dar teks palaukti.

Galiausiai, šio mėnesio pradžioje spindesio maksimumą turi pasiekti bene pirmoji atrasta kintamoji žvaigždė – Mira (Banginio Omikron). Mira reiškia „nuostabioji“, ir išties, atrodė nuostabu, kad visos žvaigždės spindi visą laiką taip pat, o ši – tai pasirodo, tai vėl išnyksta. Dabar yra žinoma tūkstančiai kintamųjų žvaigždžių, tačiau Mirą stebėti yra bene lengviausia. Jos ryškis kinta nuo 2-3 maksimume iki ~10 minimume daugiau nei 300 parų periodu. Maksimumo metu ji gali pasiekti 1 ryškį, o gali tepakilti iki 5, tad pabandykite įvertinti, lyginant su kitom žvaigždėm, kokį maksimalų ryškį ji pasieks šįkart, ir kada tai įvyks. Įtariama, kad toks nepastovumas yra dėl to, jog Mira turi palydovę – baltąją nykštukę. Taip pat visai verta pabandyti pažiūrėti į ją pro binoklį ar teleskopą – ar pavyks įžiūrėti rausvą atspalvį?