Jei šią kometą naktiniame danguje bandytume susirasti artimiausiomis naktimis, ji būtų tik blausus, plika akimi nematomas taškelis netoli vėlyvą vakarą šiaurės rytuose patekančio Jupiterio. Tačiau maždaug po metų ši kometa gali tapti vienu ryškiausių vakarinio dangaus objektų, kuris savo šviesumu galbūt pranoks net ir Mėnulio pilnatį, skelbia „Newscientist.com“.

Tarptautinio mokslinio optinio tinklo (International Scientific Optical Network - ISON) Rusijoje astronomai Vitalijus Nevskis ir Artiomas Novičionokas rugsėjo 21 d. 40 cm skersmens teleskopu darytose naktinio dangaus skliauto fotografijose atrado naują kometą C/2012 S1 (ISON). Netrukus ją pastebėjo ir kiti astronomai, o Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centras Kembridže (Masačiusetsas, JAV) atradimą oficialiai patvirtino.

Derindami įvairius stebėjimo metodus astronomai sugebėjo nustatyti kometos judėjimo trajektoriją ir surasti kometos atvaizdą nuotraukose, kurios buvo darytos ne anksčiau kaip 2011 gruodį. Remdamiesi ankstesnėmis kometos ISON pozicijomis Saulės sistemoje, mokslininkai apskaičiavo beveik parabolės formos šio dangaus kūno orbitą. Paaiškėjo, kad ledo luitas skrieja beveik tiesiai į Saulę.

Remancako observatorijos (Remanzacco Observatory) Italijoje astronomai yra linkę manyti, jog kometa ISON prie Saulės labiausiai priartės kitų metų lapkričio 28–29 d. ir tomis dienomis nuo žvaigždės ją skirs tik 1,4 mln. kilometrų. Palyginkite: Žemė nuo Saulės nutolusi per maždaug 149 mln. km, artimiausia Saulei planeta Merkurijus – nuo 46 iki 70 mln. km (šios planetos orbita elipsinė).

Sprendžiant iš kometos orbitos, tai yra nauja viešnia iš Oorto debesies – tolimo Saulės sistemą gaubiančio halo, sudaryto iš gana nedidelių ledinių objektų. Paskutinė atklydėlė iš Oorto debesies užfiksuota 2009 m. Tada žalsva Lulinio kometa (comet Lulin) priartėjusi prie Saulės pasidabino dviguba uodega.

Kaip ir Lulinio kometos atveju, naujokė ISON dėl didžiulio Saulės karščio pradės intensyviai garuoti – manoma, kad ISON kometa pasidabins nepaprastai šviesia ir ryškia uodega. Žurnalas „Astronomy Now“ skelbia, jog maksimaliai priartėjusi prie Saulės (atsidūrusi orbitos perihelyje) ISON kometa gali būti netgi šviesesnė už Mėnulio pilnatį.

Toks artimas „kontaktas“ su Saule reiškia, jog stebėtojams Žemėje kometa bus matoma labai arti horizonto ir dėl saulės šviesos iš pradžių bus sunkokai matoma. Po to ISON vaizdas ims blėsti, tačiau ją stebėti bus paprasčiau, kai ji pradės tolti nuo Saulės ir keliaus atgal į Saulės sistemos paribius. 2013 m. gruodžio 9 d. kometa ISON ryškis turėtų būti maždaug toks, koks yra Šiaurinės žvaigždės ryškis, tvirtina Remancako observatorijos astronomai. Plika akimi kometa ISON turėtų būti matoma iki 2014 m. sausio vidurio.

Tiesa, astronomijos veteranai rekomenduoja entuziazmą šiek tiek apmaldyti, mat tik ką atrastų kometų orbitos, kurios pirminiais paskaičiavimais yra labai arti Saulės, yra ypatingai sunkiai prognozuojamos. Bet kuriuo atveju, galutinis kometos ISON vizualumo rezultatas gali varijuoti nuo vaizdingos Maknauto (McNaught) kometos, kuri visu grožiu pasirodė 2007 m. sausį, iki žiniasklaidoje „šimtmečio kometa“ vadintos gražuolės Kohuteko (Kohoutek) kometos (C/1973 E1), atskriejusios 1973 m. pabaigoje ir virtusios blankoka, niekuo neišsiskiriančia kometa.