Balistinių raketų sekimo sistemos NBA krepšinyje

Publikuota: 2012 m. birželio 21 d. ketvirtadienis

Ši technologija buvo sukurta balistinėms raketoms sekti. Tačiau progresas šios technologijos atšaką atvedė į sporto pasaulį: kovinių raketų sekimo sistemų analogai – „SportVU“ sistemos – nepastebimai kybo dešimties NBA arenų palubėse ir tyliai registruoja kiekvieną aikštelėje esančio bet kurio krepšininko judesį: kaip jis meta, atlieka perdavimą, kiek bėga, kaip greitai bėga. Kiekvienas judesys įrašomas 25 kartus per sekundę.

„SportVU“ gali pateikti ne tik Kevino Diuranto (Kevin Durant) pataikymo procentą, bet ir pataikymo procentą apžaidžiant vienas prieš du, pataikymo procentą, kai gynėjas nuo K. Duranto nutolęs per metrą, per 30 cm. Sistema registruoja, kas perdavė kamuolį, kiek minučių žaidėjas praleido aikštelėje, kiek kilometrų nubėgo per rungtynes.

Sunku įsivaizduoti, kiek tokioje mažoje aikštelėje galima priregistruoti statistikos. Tačiau tai – tiesa. Kaip ir faktas, jog šie duomenys netrukus darys milžinišką įtaką krepšiniui: pradedant trenerio priimamais sprendimais, baigiant naujokų atranka. Kodėl faktas? Analogiška sistema, pavadinimu „Sportvision“ 2006 m. buvo įdiegta JAV Beisbolo lygoje ir sąlygojo revoliucinius pokyčius.

Izraelyje sukurta „SportVU“ sistema generuos daugiau informacijos nei bet kuri kita jau egzistuojanti statistinė sistema. Tiesa, kol kas sistemą savose arenose įdiegti ryžosi tik dešimt NBA komandų. Keturios iš jų prasibrovė į atkrintamąsias varžybas. Viena iš jų („Oklahoma City Thunder“) dėl čempionų žiedų kaunasi finale.

Sistema fiksuoja kiekvieną aikštelėje esančių žaidėjų ir teisėjų buvimo tašką dvimatėje X/Y koordinačių sistemoje, o kamuolio buvimo taškai registruojami trimatėje (X/Y/Z) koordinačių sistemoje. Visų duomenų fiksavimo greitis – 25 sykiai per sekundę (72 tūkst. kartų per vienerias rungtynes). Informacija fiksuojama keletu mažyčių (internetinės vaizdo kameros dydžio) kamerų. Prieš pradedant registruoti statistiką, sistemos operatoriui tereikia kompiuteriui įvesti informaciją, kuris žaidėjas yra kuris. Toliau, visa vizualinė informacija siunčiama į kompiuterius.

Programinė įranga didžiulį informacinės žaliavos srautą apdoroja ir pateikia prasmingus faktus. Taip galima gauti bet kokios specifinės informacijos: kiek kartų žaidėjas lietė kamuolį, kiek kartų jis kamuolį sumušė į grindis, kaip sukasi metamas kamuolys ore, kokia jo skrydžio trajektorija ir t.t. Visa tai „SportVU“ sistema pateikia praėjus vos 60 sekundžių nuo to momento, kai vaizdą užfiksavo vaizdo kameros.

Visa tokiu būdu sukaupta informacija priklauso ne klubui, o NBA lygai. Ta reiškia, jog duomenis pagal sutikimą galima perduoti taip pat ir kitų komandų trenerių štabams – šie gali kasinėti visą dešimtyje arenų sukauptą statistiką.

Geras sistemos veikimo pavyzdys – kaip ji fiksuoja perdavimus. NBA žaidėjo sąskaitoje perdavimas fiksuojamas tik tuo atveju, jei jis buvo rezultatyvus, t.y., jei perdavimą gavęs žaidėjas nebuvo žioplas ir sugebėjo pataikyti.

Bet tokioje statistikoje visiškai neatsispindės tie fantastiški perdavimai, po kurių kamuolį priėmęs žaidėjas nepataikė arba pats perdavė kamuolį, kad ataka būtų užbaigta rezultatyviai. „SportVU“ sistema fiksuos absoliučiai visus perdavimus.

Kokia palaima tai yra žaidėjui, kuris idealiai mato aikštelę ir priima sprendimus perduodamas kamuolį, tačiau pats meta ir pataiko mažai arba kurio komandos draugai neišnaudoja puikių perdavimų. Analizuojant statistiką bus akivaizdu, kas neatlieka savo darbo – įžaidėjas ar taškus (ne)pelnantys žaidėjai. Ką ir bekalbėti apie kitus akiai sunkiai matomus juodo darbo krepšinyje aspektus: gynybą, atkovotus kamuolius, užsiimamą poziciją.

Tiesa, kol kas sistemą yra įsigiję 10 iš 30 NBA komandų. Tai reiškia, jog du trečdaliai visos informacijos kol kas taip ir lieka pražiūrėti. Likusios komandos susilaiko dėl įvairių priežasčių. Ne paskutinę vietą tam užima ir faktas, jog savoje salėje žaistų rungtynių duomenys tokiu atveju būtų prieinami visoms kitoms komandoms. Tiesa ir ta, jog reikėtų įgusti tokią sistemą išnaudoti: išmokti iš jos pasiimti svarbiausią informaciją. Tačiau perspektyvos – neaprėpiamos.

 

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„YouTube“ transliuos NBDL lygos varžybas, kuriose žaidžia Donatas Motiejūnas

NBDL lygos varžybos bus transliuojamos didžiausiame pasaulyje vaizdo įrašų dalijimosi portale „YouTube“. Krepšinio mėgėjai galės išvysti net iki 350 varžybų. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Greičiausias sportinis dviratis, kurio registruoti varžyboms niekada neleis

Sportinių dviračių dizaino parametrus griežtai kontroliuoja Tarptautinė dviračių sporto sąjunga – pasaulinė dviračių sporto organizacija. Jei ne tos taisyklės, sportiniai dviračiai galėtų atrodyti kitaip. skaityti »

„London Fashion Week“ metu „Visa“ pristatė mokėjimų naujoves

„London Fashion Week“ metu buvo pristatyti pirmieji mokėjimo sistemos „Visa“ pasirodymo mados rinkoje rezultatai. skaityti »

Sukurtos ausinės, nedengiančios ausų

Islandijos dizaino studija „Studio Banana” sukūrė „Batband“ ausines, kurios nedengia ausų. skaityti »

Ką savo telefone laiko tikras krepšinio gerbėjas?

Ką daryti, jei darbo metu vykstančių rungtynių pamatyti nepavyksta, arba, jei dingus elektrai visi planai smagiai praleisti vakarą prie televizoriaus žlunga? skaityti »

Ateitis – kūdikio vežimėlis su oro filtru?

Dailės akademijos industrinio dizaino studentas Dominykas Budinas sukūrė „Oro skydą“ – kūdikio vežimėlis su oro filtru, apsaugančiu nuo užteršto oro, – ir tapo tarptautinio dizaino konkurso „Electrolux“ dizaino laboratorija vienu iš šešių finalininkų. skaityti »

Vandens švarą užtikrins knyga-filtras

Karnegio universiteto daktaras Teri Dankovich išrado vandens valymo knygą, kurios vienas puslapis gali išvalyti iki 100 litrų vandens, o visos tokios knygos užtektų 4-eriems metams. skaityti »

Naujas išradimas – mikrotermometras, tiksliai matuojantis ypač žemas temperatūras

Fizikai iš Aalto, Kopenhagos ir Bazelio universitetų sukūrė miniatiūrinį termometrą, kuriuo galima matuoti temperatūras iki 7 milikelvinų (mK). skaityti »

„Google“ kovos už tobulus kelius

„Google“ užpatentavo technologiją, kuri patobulins kelių žemėlapius, nurodydama kelių būklę. skaityti »

Gineso rekordai: Lietuvos banko Pinigų muziejaus milijono centų piramidė – didžiausia pasaulyje

Pasaulio Gineso rekordų knygos sudarytojai patvirtino, kad Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje stovi didžiausia piramidė iš 1 milijono 935 centų. skaityti »

JAV švietimo įstaigos mokys apie virtualias valiutas

Jungtinėse Amerikose Valstijose veikiantys koledžai ir universitetai pradėjo rengti savo studentams mokymus apie virtualias valiutas, tarp jų ir bitkoinus. skaityti »