Balistinių raketų sekimo sistemos NBA krepšinyje

Publikuota: 2012 m. birželio 21 d. ketvirtadienis

Ši technologija buvo sukurta balistinėms raketoms sekti. Tačiau progresas šios technologijos atšaką atvedė į sporto pasaulį: kovinių raketų sekimo sistemų analogai – „SportVU“ sistemos – nepastebimai kybo dešimties NBA arenų palubėse ir tyliai registruoja kiekvieną aikštelėje esančio bet kurio krepšininko judesį: kaip jis meta, atlieka perdavimą, kiek bėga, kaip greitai bėga. Kiekvienas judesys įrašomas 25 kartus per sekundę.

„SportVU“ gali pateikti ne tik Kevino Diuranto (Kevin Durant) pataikymo procentą, bet ir pataikymo procentą apžaidžiant vienas prieš du, pataikymo procentą, kai gynėjas nuo K. Duranto nutolęs per metrą, per 30 cm. Sistema registruoja, kas perdavė kamuolį, kiek minučių žaidėjas praleido aikštelėje, kiek kilometrų nubėgo per rungtynes.

Sunku įsivaizduoti, kiek tokioje mažoje aikštelėje galima priregistruoti statistikos. Tačiau tai – tiesa. Kaip ir faktas, jog šie duomenys netrukus darys milžinišką įtaką krepšiniui: pradedant trenerio priimamais sprendimais, baigiant naujokų atranka. Kodėl faktas? Analogiška sistema, pavadinimu „Sportvision“ 2006 m. buvo įdiegta JAV Beisbolo lygoje ir sąlygojo revoliucinius pokyčius.

Izraelyje sukurta „SportVU“ sistema generuos daugiau informacijos nei bet kuri kita jau egzistuojanti statistinė sistema. Tiesa, kol kas sistemą savose arenose įdiegti ryžosi tik dešimt NBA komandų. Keturios iš jų prasibrovė į atkrintamąsias varžybas. Viena iš jų („Oklahoma City Thunder“) dėl čempionų žiedų kaunasi finale.

Sistema fiksuoja kiekvieną aikštelėje esančių žaidėjų ir teisėjų buvimo tašką dvimatėje X/Y koordinačių sistemoje, o kamuolio buvimo taškai registruojami trimatėje (X/Y/Z) koordinačių sistemoje. Visų duomenų fiksavimo greitis – 25 sykiai per sekundę (72 tūkst. kartų per vienerias rungtynes). Informacija fiksuojama keletu mažyčių (internetinės vaizdo kameros dydžio) kamerų. Prieš pradedant registruoti statistiką, sistemos operatoriui tereikia kompiuteriui įvesti informaciją, kuris žaidėjas yra kuris. Toliau, visa vizualinė informacija siunčiama į kompiuterius.

Programinė įranga didžiulį informacinės žaliavos srautą apdoroja ir pateikia prasmingus faktus. Taip galima gauti bet kokios specifinės informacijos: kiek kartų žaidėjas lietė kamuolį, kiek kartų jis kamuolį sumušė į grindis, kaip sukasi metamas kamuolys ore, kokia jo skrydžio trajektorija ir t.t. Visa tai „SportVU“ sistema pateikia praėjus vos 60 sekundžių nuo to momento, kai vaizdą užfiksavo vaizdo kameros.

Visa tokiu būdu sukaupta informacija priklauso ne klubui, o NBA lygai. Ta reiškia, jog duomenis pagal sutikimą galima perduoti taip pat ir kitų komandų trenerių štabams – šie gali kasinėti visą dešimtyje arenų sukauptą statistiką.

Geras sistemos veikimo pavyzdys – kaip ji fiksuoja perdavimus. NBA žaidėjo sąskaitoje perdavimas fiksuojamas tik tuo atveju, jei jis buvo rezultatyvus, t.y., jei perdavimą gavęs žaidėjas nebuvo žioplas ir sugebėjo pataikyti.

Bet tokioje statistikoje visiškai neatsispindės tie fantastiški perdavimai, po kurių kamuolį priėmęs žaidėjas nepataikė arba pats perdavė kamuolį, kad ataka būtų užbaigta rezultatyviai. „SportVU“ sistema fiksuos absoliučiai visus perdavimus.

Kokia palaima tai yra žaidėjui, kuris idealiai mato aikštelę ir priima sprendimus perduodamas kamuolį, tačiau pats meta ir pataiko mažai arba kurio komandos draugai neišnaudoja puikių perdavimų. Analizuojant statistiką bus akivaizdu, kas neatlieka savo darbo – įžaidėjas ar taškus (ne)pelnantys žaidėjai. Ką ir bekalbėti apie kitus akiai sunkiai matomus juodo darbo krepšinyje aspektus: gynybą, atkovotus kamuolius, užsiimamą poziciją.

Tiesa, kol kas sistemą yra įsigiję 10 iš 30 NBA komandų. Tai reiškia, jog du trečdaliai visos informacijos kol kas taip ir lieka pražiūrėti. Likusios komandos susilaiko dėl įvairių priežasčių. Ne paskutinę vietą tam užima ir faktas, jog savoje salėje žaistų rungtynių duomenys tokiu atveju būtų prieinami visoms kitoms komandoms. Tiesa ir ta, jog reikėtų įgusti tokią sistemą išnaudoti: išmokti iš jos pasiimti svarbiausią informaciją. Tačiau perspektyvos – neaprėpiamos.

 

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„YouTube“ transliuos NBDL lygos varžybas, kuriose žaidžia Donatas Motiejūnas

NBDL lygos varžybos bus transliuojamos didžiausiame pasaulyje vaizdo įrašų dalijimosi portale „YouTube“. Krepšinio mėgėjai galės išvysti net iki 350 varžybų. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Be vairo ir pedalų: pirmasis naujojo „Google“ autonomobilio bandomasis važiavimas

Jau kitais metais į JAV kelius ir gatves išriedės pirmasis dviviečių „Google“ autonomobilių (autonominių automobilių) šimtukas. skaityti »

Ateities baldai – judantys ir formą keičiantys robotai

Šveicarijos mokslininkai užsibrėžė sau tikslą sukurti išmaniuosius baldus, kurie galėtų judėti po visus namus ir prireikus keisti savo formą. skaityti »

„LitSat-1“ misijos pabaigą vainikuos krentančios žvaigždės žybsnis danguje

Jau po kelių savaičių Kauno technologijos universiteto (KTU) sukurtas lietuviškas palydovas „LitSat-1“ taps krentančia žvaigžde danguje, prieš tai paskutinį kartą ištransliavęs lietuvių tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva myli laisvę“. skaityti »

Vilniaus universitete bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso

Gegužės 21-ąją, 15 val. iš Vilniaus universiteto bibliotekos Baltosios salės tiesiogiai per LRT televizijos laidą „Laba diena, Lietuva“ visuomenei bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso. skaityti »

Lietuvių mokslininkai sukūrė treniruoklį žmonėms, patyrusiems insultą

Lietuvių sukurtas reabilitacijai po insulto ir nugaros smegenų pažeidimų skirtas eisenos treniruoklis pavadinimu „Eik“, pacientams padės greičiau grįžti į visavertį gyvenimą. skaityti »

Italų dizainerį sužavėjo KTU studento sukurtas išmanusis žiedas

Kūrybinėse dizaino dirbtuvėse studentai ir specialistai sukūrė ant piršto maunamą žiedą, kuriuo bus valdomi aplink mus esantys išmanieji įrenginiai – mobilusis telefonas, televizorius, kompiuteris, „protingas“ namas. skaityti »

KTU mokslininkai dalyvauja unikalaus meninio atrakciono kūrime

Jei manote, kad norėdami sužinoti naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, privalote prenumeruoti mokslinius leidinius ir dalyvauti mokslinėse konferencijose – klystate. skaityti »

Mados ir elektronikos rinkų konvergencija?

Aštuntame dešimtmetyje, pradėdamas kompiuterių revoliuciją, Bilas Geitsas siekė, jog kompiuteris būtų kiekvienuose namuose, ant kiekvieno darbo stalo... Įdomu, ar jis numanė, jog jau už keturių dešimtmečių daugelis ne tik turės po kelis, įvairių dydžių kompiuterius, bet ir sunkiai įsivaizduos savo kasdienybę be jų? skaityti »

Kviečiama išbandyti jėgas programinio kodo poezijos konkurse

Gegužės mėnesį prasideda programinio kodo poezijos konkursas, kurio metu programišiai kviečiami kurti eiles „Java“, „C++“ arba „C#“ kalbomis. skaityti »

IBM ir „National Geographic Kids“ pasiekė Guinnesso rekordą, 3D printeriu atspausdinę mažiausią pasaulyje žurnalo viršelį

„National Geographic Kids“ pranešė apie devintąjį pasiektą Guinness rekordą – šįkart už mažiausią žurnalo viršelį, sukurtą naudojant IBM patentuotą būdą. skaityti »