Balistinių raketų sekimo sistemos NBA krepšinyje

Publikuota: 2012 m. birželio 21 d. ketvirtadienis

Ši technologija buvo sukurta balistinėms raketoms sekti. Tačiau progresas šios technologijos atšaką atvedė į sporto pasaulį: kovinių raketų sekimo sistemų analogai – „SportVU“ sistemos – nepastebimai kybo dešimties NBA arenų palubėse ir tyliai registruoja kiekvieną aikštelėje esančio bet kurio krepšininko judesį: kaip jis meta, atlieka perdavimą, kiek bėga, kaip greitai bėga. Kiekvienas judesys įrašomas 25 kartus per sekundę.

„SportVU“ gali pateikti ne tik Kevino Diuranto (Kevin Durant) pataikymo procentą, bet ir pataikymo procentą apžaidžiant vienas prieš du, pataikymo procentą, kai gynėjas nuo K. Duranto nutolęs per metrą, per 30 cm. Sistema registruoja, kas perdavė kamuolį, kiek minučių žaidėjas praleido aikštelėje, kiek kilometrų nubėgo per rungtynes.

Sunku įsivaizduoti, kiek tokioje mažoje aikštelėje galima priregistruoti statistikos. Tačiau tai – tiesa. Kaip ir faktas, jog šie duomenys netrukus darys milžinišką įtaką krepšiniui: pradedant trenerio priimamais sprendimais, baigiant naujokų atranka. Kodėl faktas? Analogiška sistema, pavadinimu „Sportvision“ 2006 m. buvo įdiegta JAV Beisbolo lygoje ir sąlygojo revoliucinius pokyčius.

Izraelyje sukurta „SportVU“ sistema generuos daugiau informacijos nei bet kuri kita jau egzistuojanti statistinė sistema. Tiesa, kol kas sistemą savose arenose įdiegti ryžosi tik dešimt NBA komandų. Keturios iš jų prasibrovė į atkrintamąsias varžybas. Viena iš jų („Oklahoma City Thunder“) dėl čempionų žiedų kaunasi finale.

Sistema fiksuoja kiekvieną aikštelėje esančių žaidėjų ir teisėjų buvimo tašką dvimatėje X/Y koordinačių sistemoje, o kamuolio buvimo taškai registruojami trimatėje (X/Y/Z) koordinačių sistemoje. Visų duomenų fiksavimo greitis – 25 sykiai per sekundę (72 tūkst. kartų per vienerias rungtynes). Informacija fiksuojama keletu mažyčių (internetinės vaizdo kameros dydžio) kamerų. Prieš pradedant registruoti statistiką, sistemos operatoriui tereikia kompiuteriui įvesti informaciją, kuris žaidėjas yra kuris. Toliau, visa vizualinė informacija siunčiama į kompiuterius.

Programinė įranga didžiulį informacinės žaliavos srautą apdoroja ir pateikia prasmingus faktus. Taip galima gauti bet kokios specifinės informacijos: kiek kartų žaidėjas lietė kamuolį, kiek kartų jis kamuolį sumušė į grindis, kaip sukasi metamas kamuolys ore, kokia jo skrydžio trajektorija ir t.t. Visa tai „SportVU“ sistema pateikia praėjus vos 60 sekundžių nuo to momento, kai vaizdą užfiksavo vaizdo kameros.

Visa tokiu būdu sukaupta informacija priklauso ne klubui, o NBA lygai. Ta reiškia, jog duomenis pagal sutikimą galima perduoti taip pat ir kitų komandų trenerių štabams – šie gali kasinėti visą dešimtyje arenų sukauptą statistiką.

Geras sistemos veikimo pavyzdys – kaip ji fiksuoja perdavimus. NBA žaidėjo sąskaitoje perdavimas fiksuojamas tik tuo atveju, jei jis buvo rezultatyvus, t.y., jei perdavimą gavęs žaidėjas nebuvo žioplas ir sugebėjo pataikyti.

Bet tokioje statistikoje visiškai neatsispindės tie fantastiški perdavimai, po kurių kamuolį priėmęs žaidėjas nepataikė arba pats perdavė kamuolį, kad ataka būtų užbaigta rezultatyviai. „SportVU“ sistema fiksuos absoliučiai visus perdavimus.

Kokia palaima tai yra žaidėjui, kuris idealiai mato aikštelę ir priima sprendimus perduodamas kamuolį, tačiau pats meta ir pataiko mažai arba kurio komandos draugai neišnaudoja puikių perdavimų. Analizuojant statistiką bus akivaizdu, kas neatlieka savo darbo – įžaidėjas ar taškus (ne)pelnantys žaidėjai. Ką ir bekalbėti apie kitus akiai sunkiai matomus juodo darbo krepšinyje aspektus: gynybą, atkovotus kamuolius, užsiimamą poziciją.

Tiesa, kol kas sistemą yra įsigiję 10 iš 30 NBA komandų. Tai reiškia, jog du trečdaliai visos informacijos kol kas taip ir lieka pražiūrėti. Likusios komandos susilaiko dėl įvairių priežasčių. Ne paskutinę vietą tam užima ir faktas, jog savoje salėje žaistų rungtynių duomenys tokiu atveju būtų prieinami visoms kitoms komandoms. Tiesa ir ta, jog reikėtų įgusti tokią sistemą išnaudoti: išmokti iš jos pasiimti svarbiausią informaciją. Tačiau perspektyvos – neaprėpiamos.

 

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„YouTube“ transliuos NBDL lygos varžybas, kuriose žaidžia Donatas Motiejūnas

NBDL lygos varžybos bus transliuojamos didžiausiame pasaulyje vaizdo įrašų dalijimosi portale „YouTube“. Krepšinio mėgėjai galės išvysti net iki 350 varžybų. skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Sankt Peterburge pastatytas interaktyvus paminklas Steve‘ui Jobsui

Sausio 9 dieną Sankt Peterburge atidengtas paminklas kompanijos „Apple“ įkūrėjui Steve‘ui Jobsui. Paminklas yra išmaniojo telefono „iPhone 4“ formos ir 188 сm aukščio. skaityti »

Iš futbolininko atimtas telefonas dėl „Twitter“ priklausomybės

Anglų futbolo klubas „Bolton“ iš žaidėjo Marvino Sordello atėmė telefoną. Vyriausiasis komandos treneris Dougie Freedmanas nutarė, kad pastaruoju metu Marvinui išsivystė „Twitter“ priklausomybė. skaityti »

Sukurtas socialinis tinklas katinų mylėtojams

Internete atsirado specializuotas socialinis tinklas katinų mylėtojams „Catmoji“. Resursą sukūrė programuotojų komanda iš Malaizijos. skaityti »

„USB2USB“ – greitas būdas keistis informacija

USB atmintinės nieko nestebina, jas nešiojamės kaip namų raktus ar telefoną. Tačiau pripažinkite, jog neretai turite tris ar net keturias USB laikmenas. Kaip sužinoti, kas yra kurioje be kompiuterio? skaityti »

Filmas „jOBS“ su Ashtonu Kutcheriu kino teatruose pasirodys balandį

Nepriklausomas filmas „jOBS“ apie legendinį kompanijos „Apple“ įkūrėją bei vadovą Stevą Jobsą JAV kino teatruose pasirodys jau balandžio mėnesį. Tokį pranešimą šią savaitę oficialiai išplatino filmo atstovai. skaityti »

1896 m. surengta pirmoji rentgeno spindulių demonstracija

1896 m. sausio 5 d. vokiečių fizikas Vilhelmas Rentgenas surengė pirmąją rentgeno spindulių demonstraciją. skaityti »

Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas. skaityti »

Po uragano „Sendi“ Niujorko pakrantėje iškilo 18 mėnuliško peizažo kopų

18 piramides primenančių didžiulių smėlio kopų – dar vienas praėjusį rudenį Šiaurės Ameriką nuniokojusio „Frankenštormu“ praminto uragano „Sendi“ reliktas, demonstruojantis praūžusios stichijos jėgą. Stichijos, kuri tiek smėlio sunešė tiesiog Niujorke. skaityti »

1801 m. atrastas pirmas žinomas asteroidas

1801 m. sausio 1 d. Džiuzepė Pjacis Palerme atrado pirmą žinomą asteroidą, pavadintą „Cerera 1“. skaityti »

Du viename – telefonas ir laisvų rankų įranga

Tikriausi kiekvienas vairuotojas žino, kad kalbėti telefonu ir manevruoti gatvėmis yra draudžiama ir už tai taikomos baudos. Tačiau, ką daryti jei skambutis išties svarbus? Atsakymas paprastas – naudotis laisvų rankų įranga. skaityti »