Bitės ir skruzdės veikia grupėse, tačiau jų gyvenimas skiriasi nuo kitų panašiai gyvenančių gyvūnų – jos tai daro ne dėl savanaudiškų priežasčių.
Bitės ir skruzdės veikia grupėse, tačiau jų gyvenimas skiriasi nuo kitų panašiai gyvenančių gyvūnų – jos tai daro ne dėl savanaudiškų priežasčių.
Mokslininkai iš Edinburgo ir Oksfordo vabzdžių spiečių elgesiui tirti naudojo matematinius metodus. Mokslininkai įrodė, kad bizonai ar žuvys siekia patekti į būrio centrą tam, kad apsisaugotų nuo grobuonių. Tuo tarpu skruzdės ir bitės dirba kartu ir yra pasiruošusios žūti dėl kolonijos.
Pasirodo, kad studijos rezultatai atspindėjo tokių animacinių filmų kaip „Antz“ ir „Bee Movie“ siužetus, kuriuose pagrindiniai veikėjai gyvena griežtai konformistinėse visuomenėse.
Grupių, kuriose gyvūnai bendradarbiauja – jos vadinamos superorganizmais, – nariai yra stipriai vienas su kitu susiję. Jie dirba kartu tam, kad užtikrintų savo genų perdavimą ateitiems kartoms, teigia mokslininkai.
Tokiose gyvūnų grupėse jos nariai atlieka ir policijos pareigas, pavyzdžiui, tam tikros bitės naikina bičių darbininkių kiaušinėlius tam, kad bitės motinėlės palikuonys klestėtų.
„Tačiau superorganizmai yra pakankamai retai sutinkami. Jie egzistuoja tik tada, kai pašalinama galimybė kilti vidiniam konfliktui – taigi šio terminio (superorganizmas) negalime pritaikyti kalbėdami apie žmonių visuomenes“, – teigia moksliniam tyrimui vadovavęs daktaras Andy Gardneris.
Mokslininkai teigia, kad skruzdės ar bitės kolonijose savo noru veikia kolektyviai. Bitės laimingos, kai padeda savo komunai, jos pasiryžusios net ir mirti už tai, kad bičių motinėlė genetiškai užtikrintų kolonijos ateitį.