Brachiozauro milžiniško kūno paslaptis slypi ... maisto (ne)kramtyme?

Publikuota: 2008 m. spalio 13 d. pirmadienis

Muziejaus lankytojas žiūri į dinozauro skeletą (Šanchajus, Kinija)
Brachiozaurai – vieni iš pačių didžiausių gyvūnų, kada nors tik gyvenusių sausumoje (jūrose šiek tiek „kiti“ masteliai) svėrė nuo 30 iki 80 tonų. Praktiškai daugiau nei dauguma šiuolaikinių tankų. Įsivaizduokite, kiek daug problemų toks gigantizmas sukelia – milžiniški maisto poreikiai, šilumos mainai, deguonies aprūpinimas – ir visa tai evoliucija įveikė. Ir jei iki šiol mokslininkai nesurado logiškos priežasties, kodėl brachiozaurai tapo tokiais gigantais, tai paskutinė paleontologų teorija praskleidžia paslapties uždangą.

Visų pirma, galima atmesti prielaidą, jog tokie gigantiški gyvūnai tapo evoliucijos „klaida“ – pasaulyje brachiozaurai (Brachiosaurus) atsirado prieš 210 milijonų metų ir išnyko tik po 100 milijonų metų – kaip „galimai klaidai“ truputi ilgokai užtrukęs rūšies gyvenimas. O jei tai nebuvo klaida, vadinasi kažkokios priežastys paskatino juos užaugti iki 40 metrų ilgio ir beveik 17 metrų aukščio.

Vieną iš galimų priežasčių nesenai pateikė Bonos universiteto (Rheinische Friedrich-Wilhelms-Universität) mokslininkas P. Martin Sander kartu su kolega Marcus Clauss iš Ciuricho universiteto (UZH). Jų nuomone, brachiozaurai, skirtingai nei kiti žolėdžiai dinozaurai, maitinosi nekramtytu maistu. Būtent ši nedidelė „smulkmena“ ir lėmė tokį didžiulį ūgį.

Kaip tai gali būti? Paprastai, maisto kramtymas yra ne kas kita, o pradinis jo virškinimo etapas – susmulkintas ir sumaišytas su seilėmis jis lengviau apdorojamas skrandyje. Tokiu atveju skrandis gauna mažesnį krūvį, tačiau gyvūnas privalo turėti išvystytą žandikaulių sistemą. Brachiozaurai evoliucijos eigoje pasirinko kiek kitokį kelią – jie sugebėjo išsiauginti ypatingai atsparų skrandį, į kurį be problemų „suversdavo“ pakankamai įspūdingus kiekius nekramtyto žalio maisto.

Toks pasirinkimas brachiozaurus išlaisvino nuo didelių žandikaulių poreikio. Dėl to sumažėjo visa kaukolės apimtis ir gyvūnų kaklas galėjo išaugti pakankamai ilgas. Tai savo ruožtu jiems padėjo nesunkiai prieiti prie pačių sultingiausių ir energetine prasme geriausių lapų ir vaisių. Savo ruožtu energetiškai turtingas maistas paskatino gyvūnus dar „ūgtelėti“.

Štai taip bėgant metams po Žemę ėmė vaikščioti tikri žolėdžiai gigantai. Na, bent jau tokia yra mokslininkų nuomonė, kurią jie išdėstė žurnale Science.

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Greičiausias sportinis dviratis, kurio registruoti varžyboms niekada neleis

Sportinių dviračių dizaino parametrus griežtai kontroliuoja Tarptautinė dviračių sporto sąjunga – pasaulinė dviračių sporto organizacija. Jei ne tos taisyklės, sportiniai dviračiai galėtų atrodyti kitaip. skaityti »

„London Fashion Week“ metu „Visa“ pristatė mokėjimų naujoves

„London Fashion Week“ metu buvo pristatyti pirmieji mokėjimo sistemos „Visa“ pasirodymo mados rinkoje rezultatai. skaityti »

Sukurtos ausinės, nedengiančios ausų

Islandijos dizaino studija „Studio Banana” sukūrė „Batband“ ausines, kurios nedengia ausų. skaityti »

Ką savo telefone laiko tikras krepšinio gerbėjas?

Ką daryti, jei darbo metu vykstančių rungtynių pamatyti nepavyksta, arba, jei dingus elektrai visi planai smagiai praleisti vakarą prie televizoriaus žlunga? skaityti »

Ateitis – kūdikio vežimėlis su oro filtru?

Dailės akademijos industrinio dizaino studentas Dominykas Budinas sukūrė „Oro skydą“ – kūdikio vežimėlis su oro filtru, apsaugančiu nuo užteršto oro, – ir tapo tarptautinio dizaino konkurso „Electrolux“ dizaino laboratorija vienu iš šešių finalininkų. skaityti »

Vandens švarą užtikrins knyga-filtras

Karnegio universiteto daktaras Teri Dankovich išrado vandens valymo knygą, kurios vienas puslapis gali išvalyti iki 100 litrų vandens, o visos tokios knygos užtektų 4-eriems metams. skaityti »

Naujas išradimas – mikrotermometras, tiksliai matuojantis ypač žemas temperatūras

Fizikai iš Aalto, Kopenhagos ir Bazelio universitetų sukūrė miniatiūrinį termometrą, kuriuo galima matuoti temperatūras iki 7 milikelvinų (mK). skaityti »

„Google“ kovos už tobulus kelius

„Google“ užpatentavo technologiją, kuri patobulins kelių žemėlapius, nurodydama kelių būklę. skaityti »

Gineso rekordai: Lietuvos banko Pinigų muziejaus milijono centų piramidė – didžiausia pasaulyje

Pasaulio Gineso rekordų knygos sudarytojai patvirtino, kad Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje stovi didžiausia piramidė iš 1 milijono 935 centų. skaityti »

JAV švietimo įstaigos mokys apie virtualias valiutas

Jungtinėse Amerikose Valstijose veikiantys koledžai ir universitetai pradėjo rengti savo studentams mokymus apie virtualias valiutas, tarp jų ir bitkoinus. skaityti »