Brachiozauro milžiniško kūno paslaptis slypi ... maisto (ne)kramtyme?

Publikuota: 2008 m. spalio 13 d. pirmadienis

Muziejaus lankytojas žiūri į dinozauro skeletą (Šanchajus, Kinija)
Brachiozaurai – vieni iš pačių didžiausių gyvūnų, kada nors tik gyvenusių sausumoje (jūrose šiek tiek „kiti“ masteliai) svėrė nuo 30 iki 80 tonų. Praktiškai daugiau nei dauguma šiuolaikinių tankų. Įsivaizduokite, kiek daug problemų toks gigantizmas sukelia – milžiniški maisto poreikiai, šilumos mainai, deguonies aprūpinimas – ir visa tai evoliucija įveikė. Ir jei iki šiol mokslininkai nesurado logiškos priežasties, kodėl brachiozaurai tapo tokiais gigantais, tai paskutinė paleontologų teorija praskleidžia paslapties uždangą.

Visų pirma, galima atmesti prielaidą, jog tokie gigantiški gyvūnai tapo evoliucijos „klaida“ – pasaulyje brachiozaurai (Brachiosaurus) atsirado prieš 210 milijonų metų ir išnyko tik po 100 milijonų metų – kaip „galimai klaidai“ truputi ilgokai užtrukęs rūšies gyvenimas. O jei tai nebuvo klaida, vadinasi kažkokios priežastys paskatino juos užaugti iki 40 metrų ilgio ir beveik 17 metrų aukščio.

Vieną iš galimų priežasčių nesenai pateikė Bonos universiteto (Rheinische Friedrich-Wilhelms-Universität) mokslininkas P. Martin Sander kartu su kolega Marcus Clauss iš Ciuricho universiteto (UZH). Jų nuomone, brachiozaurai, skirtingai nei kiti žolėdžiai dinozaurai, maitinosi nekramtytu maistu. Būtent ši nedidelė „smulkmena“ ir lėmė tokį didžiulį ūgį.

Kaip tai gali būti? Paprastai, maisto kramtymas yra ne kas kita, o pradinis jo virškinimo etapas – susmulkintas ir sumaišytas su seilėmis jis lengviau apdorojamas skrandyje. Tokiu atveju skrandis gauna mažesnį krūvį, tačiau gyvūnas privalo turėti išvystytą žandikaulių sistemą. Brachiozaurai evoliucijos eigoje pasirinko kiek kitokį kelią – jie sugebėjo išsiauginti ypatingai atsparų skrandį, į kurį be problemų „suversdavo“ pakankamai įspūdingus kiekius nekramtyto žalio maisto.

Toks pasirinkimas brachiozaurus išlaisvino nuo didelių žandikaulių poreikio. Dėl to sumažėjo visa kaukolės apimtis ir gyvūnų kaklas galėjo išaugti pakankamai ilgas. Tai savo ruožtu jiems padėjo nesunkiai prieiti prie pačių sultingiausių ir energetine prasme geriausių lapų ir vaisių. Savo ruožtu energetiškai turtingas maistas paskatino gyvūnus dar „ūgtelėti“.

Štai taip bėgant metams po Žemę ėmė vaikščioti tikri žolėdžiai gigantai. Na, bent jau tokia yra mokslininkų nuomonė, kurią jie išdėstė žurnale Science.

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Vienarankis robotas varžėsi samurajų kardų rungtynėse

Kompanija „Yaskawa Bushido Project“ sujungė jėgas su jaijutsu kardų kovos meistru Isao Machii. skaityti »

Maisto nuotraukos padės skaičiuoti kalorijas

„Google“ kuria priemonę „Im2Calories“, kuri iš maisto nuotraukos padėtų įvertinti maisto kaloringumą. skaityti »

Festivalyje „džiazuos“ Lietuvoje sukurtas elektrinis autobusas

Birželio 5 d. startuojantis 21-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis pristato ne tik garsiausias džiazo muzikos žvaigždes, bet ir šalies technologijų pasaulio naujienas. skaityti »

Sukurta išskirtinė vėjo jėgainė: gamina elektrą, nors neturi sparnų

Ispanijos bendrovė „Vortex“ sukūrė unikalią vėjo jėgainę „Vortex Bladeless“, kuri gamina elektrą net ir neturėdama sparnų. skaityti »

Kinijoje į gatves išriedėjo pirmieji pasaulyje „beūsiai“ troleibusai

Kinijoje buvo pristatyti pirmieji pasaulyje neįtikėtinai efektyviai energiją kaupiantys troleibusai. Pagrindinė šių transporto priemonių technologija yra superkondensatoriai, patalpinti į 18 ir 12 metrų ilgio greituosius (BRT – angl. „bus rapid transit“) autobusus. skaityti »

Mikrolustas po oda atliks kraujo tyrimus

Šveicarijos mokslininkai sukūrė diagnostinį lustą, implantuojamą po oda, kuris stebės kraujo rodiklius ir perduos informaciją per „Bluetooth“. skaityti »

Mokslininkai išspręs spaudžiančių batų bėdą

Valensijos biomechanikos instituto mokslininkai sukūrė technologiją, kuri pritaiko avalynę prie pėdų. skaityti »

Didžiausia planetoje interaktyvi fotografija – 365 gigapikseliai

Didesnės fotografijos Žemėje dar nėra buvę. Tarptautinė fotografų grupė, vadovaujama italo Filippo Blenigni, publikavo gigantišką aukščiausios viršukalnės Europoje ir 11-os aukščiausios viršukalnės pasaulyje panoraminę fotografiją. skaityti »

Pirmasis lietuviškas interaktyvus reklamos stendas skaičiuos ir analizuos naudotojus

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ir studentai sukūrė pirmąjį lietuvišką interaktyvų reklamos stendo prototipą, kuris ne tik transliuoja reklamą, bet ir fiksuoja reklamą stebėjusiųjų vartotojų statistinius duomenis. skaityti »

„Microsoft“ pasiūlė mokykloms atsisakyti rašiklių ir sąsiuvinių

Viena iš kompanijos „Microsoft“ direktorių, atsakinga už švietimą, Lia De Cicco-Remu pateikė mokykloms pasiūlymą atsisakyti rašiklių ir sąsiuvinių. skaityti »