Brachiozauro milžiniško kūno paslaptis slypi ... maisto (ne)kramtyme?

Publikuota: 2008 m. spalio 13 d. pirmadienis

Muziejaus lankytojas žiūri į dinozauro skeletą (Šanchajus, Kinija)
Brachiozaurai – vieni iš pačių didžiausių gyvūnų, kada nors tik gyvenusių sausumoje (jūrose šiek tiek „kiti“ masteliai) svėrė nuo 30 iki 80 tonų. Praktiškai daugiau nei dauguma šiuolaikinių tankų. Įsivaizduokite, kiek daug problemų toks gigantizmas sukelia – milžiniški maisto poreikiai, šilumos mainai, deguonies aprūpinimas – ir visa tai evoliucija įveikė. Ir jei iki šiol mokslininkai nesurado logiškos priežasties, kodėl brachiozaurai tapo tokiais gigantais, tai paskutinė paleontologų teorija praskleidžia paslapties uždangą.

Visų pirma, galima atmesti prielaidą, jog tokie gigantiški gyvūnai tapo evoliucijos „klaida“ – pasaulyje brachiozaurai (Brachiosaurus) atsirado prieš 210 milijonų metų ir išnyko tik po 100 milijonų metų – kaip „galimai klaidai“ truputi ilgokai užtrukęs rūšies gyvenimas. O jei tai nebuvo klaida, vadinasi kažkokios priežastys paskatino juos užaugti iki 40 metrų ilgio ir beveik 17 metrų aukščio.

Vieną iš galimų priežasčių nesenai pateikė Bonos universiteto (Rheinische Friedrich-Wilhelms-Universität) mokslininkas P. Martin Sander kartu su kolega Marcus Clauss iš Ciuricho universiteto (UZH). Jų nuomone, brachiozaurai, skirtingai nei kiti žolėdžiai dinozaurai, maitinosi nekramtytu maistu. Būtent ši nedidelė „smulkmena“ ir lėmė tokį didžiulį ūgį.

Kaip tai gali būti? Paprastai, maisto kramtymas yra ne kas kita, o pradinis jo virškinimo etapas – susmulkintas ir sumaišytas su seilėmis jis lengviau apdorojamas skrandyje. Tokiu atveju skrandis gauna mažesnį krūvį, tačiau gyvūnas privalo turėti išvystytą žandikaulių sistemą. Brachiozaurai evoliucijos eigoje pasirinko kiek kitokį kelią – jie sugebėjo išsiauginti ypatingai atsparų skrandį, į kurį be problemų „suversdavo“ pakankamai įspūdingus kiekius nekramtyto žalio maisto.

Toks pasirinkimas brachiozaurus išlaisvino nuo didelių žandikaulių poreikio. Dėl to sumažėjo visa kaukolės apimtis ir gyvūnų kaklas galėjo išaugti pakankamai ilgas. Tai savo ruožtu jiems padėjo nesunkiai prieiti prie pačių sultingiausių ir energetine prasme geriausių lapų ir vaisių. Savo ruožtu energetiškai turtingas maistas paskatino gyvūnus dar „ūgtelėti“.

Štai taip bėgant metams po Žemę ėmė vaikščioti tikri žolėdžiai gigantai. Na, bent jau tokia yra mokslininkų nuomonė, kurią jie išdėstė žurnale Science.

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Fizinių ir technologijos mokslų centre paminėta Fotonikos diena

Europos technologijų platformos Fotonika 21 duomenimis, 2015 metais pasaulyje fotonikos verslas sugeneruos 335 milijardus eurų pajamų – tokie skaičiai buvo pristatyti Fotonikos dienos renginyje Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC). skaityti »

LG tyrimas: lietuviai telefonu fotografuoja keliones, tik 9 proc. jų daro asmenukes

„LG Electronics“ (LG) atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad lietuviai daugiausiai (62 proc. apklaustųjų) telefonu fotografuoja keliones, kraštovaizdį ir turizmo pramogas. skaityti »

Lietuvos interneto vartotojai kviečiami rinkti laukiamiausią prekės ženklą

Interneto vartotojai kviečiami dalyvauti balsavime ir nuspręsti, kokio tarptautinio prekės ženklo jie labiausiai laukia Lietuvoje. skaityti »

Apie Lietuvos skalūnų dujas – interaktyvus žiniatinklis

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) atnaujino pernai sukurtą interaktyvų žiniatinklį skalunudujos.lt. skaityti »

VGTU studentas tarptautiniame jėgos sporto turnyre – pirmas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto antro kurso studentas Paulius Pupinis spalio pradžioje dalyvavo „Savickas Classic“ tarptautiniame jėgos sporto šakų turnyre ir gavo du aukso medalius. skaityti »

Spalio 11-ąją minima Europos ir pasaulio organų donorystės diena

Kiekvieną spalio antrąjį šeštadienį, šiemet – tai spalio 11-oji – minima Europos ir pasaulio organų donorystės diena. skaityti »

Euro įvedimo proga dovana numizmatams – proginis medalis

2015 m. sausio 1-ąją įvyksiantis Lietuvos prisijungimas prie euro zonos žymės naują ir reikšmingą etapą šalies istorijoje. Šia proga žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje – UAB „Monetų namai“ – dovanos proginį medalį. skaityti »

Tyrimas atskleidė, kurios technologijos artimiausius 3 metus keis pasaulį

Trimatį spausdinimą, daiktų internetą ir biotechnologijas verslo lyderiai jau apibūdina kaip proveržio technologijas, kurios artimiausiu metu iš esmės keis kasdienybę ir turės didelės įtakos verslo plėtrai. skaityti »

Kokius žaidimus žaidžia šiuolaikiniai lietuviai?

Tyrimų kompanijos „GfK“ ir ,,Samsung Electronics Baltics“ paskelbto gyvenimo būdo indekso LIVING duomenimis, beveik kas antras lietuvis technologijas naudoja savišvietai ir žaidimams kiekvieną dieną praleisdami iki 2 val. skaityti »

Galvosūkis „Portal 2“ intelektą lavina geriau nei specializuoti žaidimai

Būtent tokią išvadą padarė Floridos universiteto (JAV) specialistai, atlikę smegenų psichologinių galimybių tyrimą. skaityti »