Karališkoji šeima Britanijoje ir valdantieji šalies sluoksniai nutarė įsileisti į ilgus šimtmečius tradicija buvusį tapimą Britanijos valdovais naujų vėjų.
Karališkoji šeima Britanijoje ir valdantieji šalies sluoksniai nutarė įsileisti į ilgus šimtmečius tradicija buvusį tapimą Britanijos valdovais naujų vėjų. Kaip praneša monarchų atstovai, ketinama leisti karaliais tapti ir tiems karališkiesiems atstovams, kurie turi sukūrę šeimas su katalikais. Ir visai nesvarbu, kokios lyties paveldėtojas yra. Iki šiol tai buvo neįmanoma.
Pagaliau galima tikėtis, jog diskriminacija karališkojoje šeimoje baigsis.
Dar anksčiau viešėdamas Brazilijoje britų premjeras Gordonas Brownas teigė, jog „atėjo laikas spręsti klausimus, susijusius su likusiųjų karališkųjų asmenų sosto paveldėjimo problema. Tiesiog reikia permainų. Tai ne šiaip sau paprastų klausimų nagrinėjimas. Manau, jog žmonės, gyvenantys XXI-ajame amžiuje neturi būti diskriminuojami nei vienoje srityje.“
Taisyklės, kurios nustato, kaip tampama karaliumi arba karaliene yra išleistos dar 1701-aisiais metais. Anot šio Paveldėjimo akto, karališkosios šeimos narys netenka teisės į sostą, jei sukuria šeimą su kataliku arba iš anglikono atsiverčia į kitą religiją.
Maža to, vyriškosios giminės palikuonys turi pirmenybę paveldint sostą. Tai yra, jei dabartinė karalienė Elizabeth II būtų turėjusi jaunesnį brolį, jis ir būtų tapęs karaliumi, palikęs vyresniąją sesutę be karūnos po to, kai 1952-aisiais mirė buvęs karalius Jurgis VI.
Svarbu nepamiršti, jog formaliai Britanijos karalius yra dar penkiolikos valstybių monarchas, taigi karalių skyrimo tvarka yra ne tik Britanijos vidaus reikalas. Tai tarptautinio sprendimo reikalaujanti problema.
Jei Paveldėjimo aktas bus pakeistas pagal siūlomas naujoves, tuomet princesė Anna – jaunesnioji Princo Charles’o sesuo, taps ketvirtąja kandidate užimti sostą (po paties Charles’o ir dviejų jo sūnų) aplenkusi du savo jaunesniuosius brolius.
Ši nauja tvarka padėtų tapti taip visų laukiamam princui Williamui tapti karaliumi, nes jei vis dar galios senieji įstatymai, jis prarastų teisę į sostą vos vedęs katalikę, kas, visai tikėtina, greitu metu gali nutikti.
Kai kurie monarchų atstovai tvirtai laikos savo žmogiškųjų principų ir nepaiso jokių karališkų taisyklių. Štai, pavyzdžiui, karalienės Elizabeht II pusbrolis priklauso nedaugeliui karališkosios šeimos narių, kurie savo noru atsisakė paveldėjimo teisių, idant galėtų tuoktis su kitų religijų atstovais.
Kaip rodo visuomenės apklausa, net 80 procentų britų palaiko naujas „karalių skyrimo tvarkos“ taisykles.
Apklaustieji britai ne tik kad pritaria naujoms karalių „skyrimo taisyklėms“, bet taip pat pageidauja, kad po dabartinės karalienės mirties niekas valdyme pernelyg nesikeistų – žmonės nori, kad Britanija ir toliau liktų konstitucine monarchija.