Britanijos monarchijoje – nauji vėjai

Publikuota: 2009 m. kovo 31 d. antradienis

Didžiosios Britanijos Karalienės Elžbietos II – sios ir Edinburgo hercogo princo Filipo sutikimo ceremonija Vilniaus tarptautiniame oro uoste.
Karališkoji šeima Britanijoje ir valdantieji šalies sluoksniai nutarė įsileisti į ilgus šimtmečius tradicija buvusį tapimą Britanijos valdovais naujų vėjų. Kaip praneša monarchų atstovai, ketinama leisti karaliais tapti ir tiems karališkiesiems atstovams, kurie turi sukūrę šeimas su katalikais. Ir visai nesvarbu, kokios lyties paveldėtojas yra. Iki šiol tai buvo neįmanoma.

Pagaliau galima tikėtis, jog diskriminacija karališkojoje šeimoje baigsis.

Dar anksčiau viešėdamas Brazilijoje britų premjeras Gordonas Brownas teigė, jog „atėjo laikas spręsti klausimus, susijusius su likusiųjų karališkųjų asmenų sosto paveldėjimo problema. Tiesiog reikia permainų. Tai ne šiaip sau paprastų klausimų nagrinėjimas. Manau, jog žmonės, gyvenantys XXI-ajame amžiuje neturi būti diskriminuojami nei vienoje srityje.“

Taisyklės, kurios nustato, kaip tampama karaliumi arba karaliene yra išleistos dar 1701-aisiais metais. Anot šio Paveldėjimo akto, karališkosios šeimos narys netenka teisės į sostą, jei sukuria šeimą su kataliku arba iš anglikono atsiverčia į kitą religiją.

Maža to, vyriškosios giminės palikuonys turi pirmenybę paveldint sostą. Tai yra, jei dabartinė karalienė Elizabeth II būtų turėjusi jaunesnį brolį, jis ir būtų tapęs karaliumi, palikęs vyresniąją sesutę be karūnos po to, kai 1952-aisiais mirė buvęs karalius Jurgis VI.

Svarbu nepamiršti, jog formaliai Britanijos karalius yra dar penkiolikos valstybių monarchas, taigi karalių skyrimo tvarka yra ne tik Britanijos vidaus reikalas. Tai tarptautinio sprendimo reikalaujanti problema.

Jei Paveldėjimo aktas bus pakeistas pagal siūlomas naujoves, tuomet princesė Anna – jaunesnioji Princo Charles’o sesuo, taps ketvirtąja kandidate užimti sostą (po paties Charles’o ir dviejų jo sūnų) aplenkusi du savo jaunesniuosius brolius.

Ši nauja tvarka padėtų tapti taip visų laukiamam princui Williamui tapti karaliumi, nes jei vis dar galios senieji įstatymai, jis prarastų teisę į sostą vos vedęs katalikę, kas, visai tikėtina, greitu metu gali nutikti.

Kai kurie monarchų atstovai tvirtai laikos savo žmogiškųjų principų ir nepaiso jokių karališkų taisyklių. Štai, pavyzdžiui, karalienės Elizabeht II pusbrolis priklauso nedaugeliui karališkosios šeimos narių, kurie savo noru atsisakė paveldėjimo teisių, idant galėtų tuoktis su kitų religijų atstovais.

Kaip rodo visuomenės apklausa, net 80 procentų britų palaiko naujas „karalių skyrimo tvarkos“ taisykles.

Apklaustieji britai ne tik kad pritaria naujoms karalių „skyrimo taisyklėms“, bet taip pat pageidauja, kad po dabartinės karalienės mirties niekas valdyme pernelyg nesikeistų – žmonės nori, kad Britanija ir toliau liktų konstitucine monarchija.

 


 

Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Triukšmą Lietuvoje mažins tylioji kelio danga

Europos aplinkos agentūros duomenimis, beveik pusė Europos Sąjungos miestų gyventojų kenčia nuo per didelio triukšmo. Kaip vienas didžiausių jo šaltinių išskiriamas kelių, geležinkelių ir oro transportas. Spręsdami šią problemą Lietuvoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai sumodeliavo mūsų šalies klimato sąlygoms pritaikytą tyliąją asfalto dangą. skaityti »

Vilniaus oro uosto aikštelėse – išmani parkavimo sistema

Tarptautinio Vilniaus oro uosto (toliau – TVOU) automobilių stovėjimo aikštelėse nebeliks įvažiavimo bilietų. skaityti »

Moksleivių sukurtas užsklandas apie atliekų rūšiavimą galės atsisiųsti visi norintieji

Visi norintieji atsisiųsti originalias užsklandas savo kompiuterių ekranams galės pasinaudoti geriausiais moksleivių užsklandos konkurso „Aš rūšiuoju elektroniką! O tu?” darbais. skaityti »

Naujame „Auros“ šokio spektaklyje – KTU studento technologinis išradimas

Balandžio 22 dieną festivalio „Jauna muzika“ atidarymo vakarą pradės kompozitoriaus, Kauno technologijos universiteto (KTU) lektoriaus Antano Jasenkos ir Kauno šokio teatro „Aura“ premjerinis spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“. skaityti »

Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma išmanioji apšvietimo technologija

Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) balandžio 24 d. 16 val. Vilniaus universiteto Šviesos tyrimų grupė (vadovas – prof. Artūras Žukauskas) pristato patentuotą išmaniąją apšvietimo technologiją. skaityti »

Gydytojas išrašys Jums „knygų receptą“

Londone įgyvendinamas projektas „Gyvenimo mokykla“ (The School of Life) siūlo aplankyti biblioterapijos kursus, kuriuose kiekvienas gaus „knygų receptą”, padėsiantį išgyti nuo blogo literatūrinio skonio. skaityti »

Kompiuterinių žaidimų kūrėjai: „Jau netrukus mus sups virtualus pasaulis“

Oskarą už geriausią scenarijų šiemet pelniusiame filme „Ji“ (angl. „Her“) vaizduojamas ateities pasaulis jau tampa realybe. skaityti »

Sukurta saulės šviesos imitacija

Įsivaizduokite, kad sėdite kambaryje be langų, tačiau jaučiate, kaip veidą glosto saulės spinduliai. Tokią unikalią patirtį siūlo ES finansuojamas projektos „Coelux“, kurio metu siekiama atkurti fizinį ir optinį natūralios šviesos efektą uždarose patalpose. skaityti »

Kinui skirta moneta į gyvenimą palydėta per „Kino pavasarį“

Lietuvos banko į apyvartą išleista 10 litų kolekcinė (proginė) moneta, skirta kinui, pristatyta Vilniuje vykstančiame festivalyje „Kino pavasaris“ dalyvaujant dideliam būriui kino mylėtojų. skaityti »

Savo darbingumą lietuviai kelia kalbindami kolegas ir užkandžiaudami saldumynais

Dirbti efektyviai ir sėkmingai svarbu ir darbuotojams, ir darbdaviams. Tačiau net geriausiam darbuotojui bent retkarčiais tenka kovoti su snauduliu ir dėmesio išsiblaškymu. 33 proc. dirbančių lietuvių apimti snaudulio jį malšina kava ir energiniais gėrimais, 25 proc. prasiblaškyti bando kalbindami kolegas, 13 proc. – naršydami socialiniuose tinkluose, dešimtadalis – užkandžiaudami. Tokius duomenis atskleidė kovo pradžioje rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta 1GO Lietuvos darbuotojų apklausa. skaityti »