„Daruma-otoshi“ dangoraižių griovimo metodas

Publikuota: 2008 m. liepos 18 d. penktadienis

Japonijos statybų kompanija „Kajima Corporation“ Tokijo mieste esantiems dviems seniems ir naudojimui nebetinkamiems dangoraižiams griauti naudoja novatorišką būdą. Vadinamojo „daruma-otoshi“ metodo esmė – pastatas pradedamas griauti nuo... apačios. Atskirai sugriaunamas žemės paviršiaus lygmenyje esantis aukštas, po to likusi statinio dalis nuleidžiama žemyn. Procesas kartojamas tiek kartų, kiek yra aukštų – iki kol visas pastatas tarsi „prasmenga“ po žeme. Kaip tai padaroma?

Pirmiausia žemutiniame aukšte sumontuojamos laikančiosios kolonos, kurių aukštį kontroliuoja kompiuteris. Tada statybininkų komanda rūpestingai rankiniu būdu išardo ir išgriauna visą aukštą, palikdami pastatą atsirėmusį vien tik į metalinius ramsčius. Po to kolonos lėtai nuleidžiamos, kol kitas aukštas pasiekia žemę. Greta pastatomos naujos mechaninės kolonos, griauna kitą aukštą ir kartoja tai iki kol pašalinami visi 20 pastato aukštų.

Kompanijos teigimu, šis metodas stipriai sumažina griovimo poveikį supančiai aplinkai ir pagreitina visą pastato pašalinimo procesą. „Kajima“ atstovų duomenimis, užduotis atliekama 20% greičiau, medžiagos proceso metu surūšiuojamos ir jas iš karto galima naudoti perdirbimui, be to, į orą patenka mažesnis dulkių ir kitų kenksmingų medžiagų kiekis.

„Daruma-otoshi“ metodas pavadinimą gavo iš japoniško žaidimo, kuriame žaidėjai turi specialiu plaktuku iš kaladėlių kolonos apačios išmušinėti atskiras kaladėles, nesugriaudami viršuje esančios struktūros. Žaidimo video žiūrėkite toliau:

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kuriama technologija, gebanti perduoti žmogaus mintis

Išradėjas ir verslininkas Elon Musk tikisi sukurti technologiją, padedančią žmonėmis keistis mintimis per atstumą. skaityti »

Kanados banke – šokantis robotas konsultantas

Kanados bankas ATB pradėjo testuoti Japonijos įmonės „Softbank“ robotą „Pepper“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »