Deimantus tirpdanti mašina su žaibo venomis

Publikuota: 2012 m. rugpjūčio 13 d. pirmadienis

Deimantus ištirpdyti galintis spaudimas, mirtinas elektromagnetinis impulsas ir 100 milijonų lempučių galinti įžiebti srovė – tai Z mašinos, esančios nacionalinėje laboratorijoje Albukerkėje (Naujoji Meksika), galimybės.

Sukurta branduolinės sintezės tyrimams Z mašina gali padėti tirti ultraaukštu slėgiu ir temperatūra veikiamų medžiagų būklę ir veikti kaip stiprių rentgeno spindulių šaltinis. Šios galimybes atsiranda dėl mašinos galingų elektros srovės pliūpsnių.

Pirmiausia srovė leidžiama per šimtus plonyčių volframo vielučių, jas išgarindama ir suformuodama įkrautų dalelių, kitaip – plazmos, debesį. Plazma sukuria magnetinį lauką, verčiantį daleles išsirikiuoti mašinos centre nuo horizontalaus įrenginio paviršiaus išilgai vertikalios Z ašies – iš čia ir mašinos pavadinimas. Toks išsidėstymas verčia daleles susidurti ir sukurti ypač galingus rentgeno spindulius.

Z magnetinis laukas taip pat gali būti panaudotas įgreitinti metalines plokštes ir suspausti medžiagas. Tyrėjas Marcusas Knudsonas 5 milijonų atmosferų spaudimu sugebėjo deimantą paversti balute.

Žinoma, magnetinis laukas nematomas. Paveiksle matomi žaibai šoka nuo metalinių atsikišimų Z viduje, kai įjungiama srovė. Mirktelk ir pražiopsosi: atvaizdas buvo padarytas per sekundės dalis paleidžiant mašiną.

Bet kokiu atveju Z mašina yra pavojinga. „Sukuriamas labai galingas elektromagnetinis impulsas, kuris tikriausiai užmuštų bet ką, bandantį stebėti greitintuvo paleidimą, – aiškina M. Knudsonas. – Tad ir pats tai mačiau tik nuotraukose.“

 

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„Microsoft“ mokys pažinti gėles

Kompanija „Microsoft“, bendradarbiaudama su kinų botanikais, kuria programą, kuri atpažintų augalus iš jų nuotraukų. skaityti »

Olimpiados dalyviams dovanų – olimpinės monetos

Į olimpines žaidynes Brazilijoje išvykstantiems mūsų šalies plaukikams Lietuvos bankas padovanojo pirmąsias olimpinės serijos monetas. skaityti »

Kuriama programa, piešinius paverčianti nuotraukomis

Olandijos Neimegeno universiteto neurobiologai šiuo metu kuria neuroninį tinklą, kuris gebėtų nupieštus eskizus paversti nuotraukomis. skaityti »

Pristatytas išmaniausias pasaulyje dviratis

Bendrovė „Volata Cycles“ išleido patį išmaniausią pasaulyje dviratį. Jo pagrindą sudaro palengvintas aliuminio rėmas ir platesnė nei įprastiniuose modeliuose anglies pluošto šakė. Tai leidžia įdėti platesnius ratus ir padidinti pravažumą. skaityti »

Patarimai „Pokemon Go“ gerbėjams: kaip taupyti telefono bateriją

Pasaulis kraustosi iš proto dėl naujojo žaidimo „Pokemon Go“, mušančio populiarumo rekordus. Jeigu savo išmaniajame telefone jau bandėte pagauti pokemoną ir jūs, turėjote pastebėti, kad ši pramoga įrenginio bateriją iškrauna labai greitai. skaityti »

Susimokėti už viešojo transporto bilietą galima ir nagais

Londono dizainerė Liusi Devis sukūrė unikalų manikiūrą, leidžiantį atsiskaityti už paslaugas. skaityti »

Mokslininkai išmokė robotą vaikščioti žmogiškai

Džordžijos technologijos instituto mokslininkai sukūrė robotą DURUS, kuris geba eiti tiksliai taip, kaip žmogus. skaityti »

Telefoną įkraus užrašų knygelė

Amerikiečių bendrovė „Solar Shtick“ pristatė bloknotą „Powerbook“ su Saulės elementais. skaityti »

Eksperimentas parodė, kad vyrai nepaleidžia savo telefonų iš rankų

Moterys gali dvigubai ilgiau išsiversti be telefono, tačiau nei vieni, nei kiti neišlaukia nė minutės. skaityti »

Žmogaus oda taps monitoriumi?

Japonijos mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Takao Somea, sukūrė itin ploną ir lankstų ekraną, tvirtinamą prie žmogaus odos. skaityti »