Devyni mūsų gyvenimus pakeitę išradimai ekspertų pasmerkti mirčiai

Publikuota: 2008 m. spalio 22 d. trečiadienis

Biržos verteiva žaidžia kompiuteriu Šanchajaus naftos biržoje Šanchajuje (Kinija)
Lemputė, telefonas, elektroninis paštas – jeigu esate savo srities specialistas, yra du būdai savo vardą išsaugoti visiems laikams – arba sukurti kažką naujo, arba... teigti, kad to padaryti neįmanoma. Jei norite būti atsimintas internete, rinkitės antrąjį variantą. Jūsų dėmesiui – devyni išradimų, pakeitusių mūsų gyvenimus, tačiau nepripažintų ekspertų, pavyzdžiai.

Elektros lemputė

„<...>pakankamai geras išradimas mūsų draugams už Atlanto <...> bet nevertas praktiško ar išsimokslinusio žmogaus dėmesio“ – Britanijos parlamento komiteto atsiliepimas apie Edisono lemputę, 1878.

„Kiekvienas, susipažinęs su šiuo išradimu, pasakys, kad tai – akivaizdi nesekmė“ – Henris Mortonas, Stevenso technologijos instituto prezidentas, apie Edisono lemputę, 1880.

Nepaisant britų skepticizmo amerikiečių atžvilgiu, „akivaizdžią nesėkmę“ dabar galima surasti beveik kiekvienuose namuose.

Kintama elektros srovė

„Kvailioti su kintama srove – laiko gaišimas. Niekas ja nesinaudos, niekad“ – Tomas Edisonas, 1889.

Šis Tomo Edisono komentaras tiesiog verčia suabejoti jo, kaip išradėjo ir inovatoriaus, sugebėjimais. Žinoma, nederėtų pamiršti, kad Edisonas mėgo kandžiai pasisakyti apie savo konkurentą George'ą Westinghousą (kuris nusipirko kintamos srovės patentą iš Nikolos Teslos), bei pats tiekė nekintamą elektros srovę.

Bet faktas yra faktas – kintamą elektros srovę bent jau kol kas perduoti lengviau bei efektyviau, tačiau jau pasigirdo mokslininkų kalbų apie sugrįžimą prie nuolatinės srovės perdavimo.

Asmeninis kompiuteris

„Mes pasiekėme kompiuterių galimybių ribą“ – Johnas Von Neumannas, 1949

Garbusis matematikas kaip reikalas prašovė pro šikšnelę – išradus mikroprocesorius, kompiuterių progresas ėmė augti kaip ant mielių. Kompiuteriai leido žmonijai susikalbėti, stebėti ir reguliuoti savo planetą – ir kompiuterių galimybių ribos vis dar nematyti.

Mikroprocesorius

„Bet kam ... jis tinka?“ – IBM Pažengusių skaičiavimo sistemų inžinierius, apie mikroprocesorių, 1968.

Tikrai – kur galima pritaikyti mikroprocesorių? Beveik visuose prietaisuose, turinčiuose elektroniką – menkniekiuose, transporto priemonėse, kompiuterių tinkluose, elektrinėse, namuose, ofisuose ir beveik visose šiuolaikinio gyvenimo sferose. Kitur, be abejo, jo nepritaikysi.

Duomenų perdavimas

„Dar prieš žmogui pasiekiant mėnulį, jūsų paštas bus per porą valandų pristatomas iš Niujorko į Australiją valdomomis raketomis. Mes esame ant raketinio pašto slenkščio“ – Arthuras Summerfieldas, JAV pašto viršininkas valdant Eisenhoweriui, 1959

„Dokumentų perdavimas telefono laidais yra iš principo įmanomas, tačiau gebantis tai daryti aparatas toks brangus, kad tai niekada netaps praktiniu pasiūlymu“ – Dennis Gaboras, Didžiosios Britanijos fizikas, 1962

Gaboras gavo Nobelio premiją už holografijos išradimą, tačiau nesugebėjo numatyti modemo ir elektroninio pašto galimybės. Dabar už porą centų galima pasiųsti ištisas bibliotekas – ir nesinaudoti raketomis.

Apsipirkimas neišeinant iš namų

„Nuotolinis apsipirkimas, nors ir visai tikėtinas, sužlugs – nes moterys mėgsta išeiti iš namų, liesti prekes, mėgsta galimybę persigalvoti.“ – „TIME“, 1966.

Tiesa, kad abi lytys mėgsta perkant pačiupinėti daiktus. Bet ar tai reiškia e-komercijos žlugimą? „PayPal“ pelnas rodo, kad nuotolinis apsipirkimas jau įsitvirtino.

Automobilis

„Įprastinė “karieta be arklių„ šiuo metu yra prabanga, skirta turtingiesiems; ir nors jos kaina ateityje ko gero kris, ji, be abejo, niekada nebus taip paplitusi, kaip dviratis“ – „Literary Digest“, 1899.

Jeigu tai būtų buvusi teisybė... bet vidaus degimo variklis net nesiruošia sustoti – vien tik 2005 metais į pasaulio gatves išriedėjo apie 53 milijonus naujų automobilių. Ačiū Dievui, kai kurie jau iš naujo atranda dviratį ir permąsto automobilio koncepciją.

Televizija

„Nors teoriškai ir techniškai televizija yra tikėtina, ji yra neįmanoma iš komercinio ir finansinio požiūrio taško, tai – išradimas, kurio vystymo svajonėms švaistyti laiko nereikia“ – Lee DeForest, JAV radijo pionierius ir vakuminio ekrano išradėjas, 1926.

Pasvajok! Vien tik JAV yra 220 milijonų tokių „neįmanomybių“. Televizija yra visur – tiesa, gaila, kad senieji televizorių modeliai grūste prigrūsti švino, tačiau nauji televizoriai – ekologiškai švarūs.

Galimybės

„Viskas, kas galėjo būti išrasta, buvo išrasta“ – šie žodžiai priskiriami Charlesui H. Duelliui, JAV patentų ofiso komisijos nariui, 1899, nors, ko gero jis to nesakė; tad paskutinis žodis atitenka aktoriui ir humoristui Peteriui Ustinovui:

„Jei pasaulis staiga susisprogdintų, paskutinis girdimas balsas būtų eksperto, teigiančio, kad tai – neįmanoma.“

Kiekviena įdomi istorija – tam tikras „moralas“ ateinančioms kartoms. Ir koks gi moralas seka iš šių istorijų?...

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Ateityje – elektroninių knygų mugės?

Vilniuje vykstanti knygų mugė vis dar vilioja jų gerbėjus arba tiesiog smalsuolius, tačiau nejučia kelia ir diskusijas – ar 21 amžius vis dar priklauso popierinėms knygoms? skaityti »

Studentai iš popieriaus sukūrė rekordinį Eifelio bokštą

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) iškilo vienas žymiausių Paryžiaus simbolių – Eifelio bokštas. 8,58 m aukščio ir 3,42 m pločio kūrinys iš popieriaus ritinėlių pretenduoja į Lietuvos rekordų knygą kaip aukščiausias popierinis bokšto maketas. skaityti »

Kompiuteris stebės socialinių tinklų naudotojų nuotaiką

Amerikiečių mokslininkai sukūrė metodiką, kuri nustato socialinių tinkų naudotojų nuotaiką pagal jų publikuojamas nuotraukas. skaityti »

VU studentai sukūrė piešiantį robotą

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai „Lego Mindstorms“ pagrindu sukonstravo ir suprogramavo ant A0 formato popieriaus lapo piešiantį robotą. skaityti »

Studentų suprogramuotame žaidime – partizaninio karo tema

Dalyvaudami „Problemų sprendimu grįsto mokymosi“ projekte (Problem Based Learning), Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai sukūrė mobiliesiems telefonams skirtą žaidimą „Forest brothers“ (liet. „Miško broliai“). skaityti »

Ekranų valikliui DROP – tarptautinių dizainerių įvertinimas

Šių metų konkurso „iF DESIGN AWARD 2015” laimėtojas – ekranų valiklis DROP. skaityti »

Sukurta rekordiškai ilgai dirbsianti vėjo jėgainė

Vokietijos energetikos bendrovė „Enercon“ pristatė naują 4 MW galingumo vėjo jėgainių seriją „EP4“, kurios trys skirtingi modeliai veiks ypač ilgai: kūrėjai teigia, kad jos elektrą sėkmingai gamins mažiausiai 30 metų. O tai lems mažesnę elektros kainą. skaityti »

Lidso universiteto tyrėjas nustebino fotokonkurso žiuri komisiją ypatingu kadru

Lidso universiteto Medicinos mokyklos tyrėjas Fraseris Macrae paskelbtas nacionalinio fotografijos konkurso nugalėtoju už štai šią nuotrauką, kurioje įamžintas mūsų kūnuose esantis kraujas. skaityti »

Kaip nesunkiai susitaupyti pinigų?

SEB banko šeimos finansų ekspertė pataria, kaip nesunkiai susitaupyti pinigų. Visai neseniai jos viena „Facebook“ draugė pasidalino receptu, kaip lengvai susitaupyti pinigų. skaityti »

Kosmoso vaizdas iš NASA – pirmą kartą lietuviškame filme

Lietuviškas kinas žengia į naują lygmenį – netrukus kino teatruose pasirodysiančiame filme „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ žiūrovai išvys kosmose filmuotus vaizdus. skaityti »