Didžiausiai pasaulyje knygai – 350 metų

Publikuota: 2010 m. vasario 9 d. antradienis

Knygos
Didžiausiai pasaulyje knygai pakelti reikia šešių žmonių jėgos. „Klencke Atlas“ dar prieš 350 metų buvo padovanota Anglijos karaliui Charles II jo įžengimo į sostą proga. Nuo pat to meto šis rekordas nebuvo pagerintas, o pati knyga atverstais lapais nebuvo nė karto demonstruojama viešai.

Prieš dvi savaites „British Library“ muziejus paskelbė, jog visuomenei pirmą kartą bus suteikta proga išvystį šį kūrinį savomis akimis. Planuojama, jog knyga taps šią vasarą Londone vyksiančios žemėlapių parodos pažiba. Renginyje bus demonstruojama apie 100 žemėlapių, iš kurių dalis yra laikoma didžiausiais pasaulyje, ir net trys ketvirčiai visų eksponatų bus demonstruojami pirmą kartą. Parodos širdis bus sieniniai žemėlapiai. Kai kurie jų – didžiulių matmenų, ir absoliučiai visi – galintys „papasakoti“ istorijas, kurios neapsiriboja vien tik geografija. „Daugelis jų prilygsta didiesiems meno kūriniams“, teigia muziejaus žemėlapių kolekcijos vadovas Peter Barber. „Tai pirmoji tokio tipo žemėlapių paroda, kadangi paprastai, kai susiduriame su žemėlapiais, mes galvojame arba apie geografiją, arba matavimų tikslumą“, priduria specialistas. Parodoje tikimasi žmones supažindinti su neįprastais žemėlapiais ir pakeisti kai kuriuos jų išankstinius nusistatymus apie tokios rūšies priemones.

„Klencke Atlas“ apima iš viso 37 žemėlapius, ir tai buvo savotiška to laiko enciklopedinė suvestinė apie pasaulio geografiją. Knyga beveik absurdiškai didžiulė – 1.75 metro aukščio ir 1.9 metro pločio. Ją karaliui padovanojo Olandų prekybininkai, o pats karalius ją laikė savo „įdomybių kambaryje“. „Tai bus ištisas spektaklis. Net stovėdamas prie tokio giganto pradedi nejučiomis nervintis“, sako antikinių žemėlapių specialistas Tom Harper. Kontrastui pabrėžti šalia bus eksponuojamas vienas mažiausių pasaulyje senovinių žemėlapių – piršto nago dydžio Vokietijoje sukurta 1773 metų moneta su Nuremberg miesto atvaizdu iš paukščio skrydžio.

Paroda siekiama pabrėžti, jog didingi žemėlapiai gali prilygti didingiems meno kūriniams. Iki 18-ojo amžiaus žemėlapiai buvo laikomi tokia pačia svarbia didikų namų atributika kaip ir tapyti piešiniai, skulptūros ar gobelenai. Jais buvo simbolizuojamas visuomeninis statusas; turtuoliai jų įsigydavo savo emancipacijai (tikrai ar greičiau tariamai) pabrėžti; Šventosios Žemės žemėlapiais jie demonstruodavo savo pamaldumą; savo valdų žemėlapiais demonstruodavo savo turtus; o gimtosios grafystės arba gimtojo miesto žemėlapiais siekdavo visus apsilankiusius įtikinti,  kokie jie yra lojalūs piliečiai. Bet kuriuo atveju, jiems kurti ir gaminti buvo negailima nei lėšų, nei laiko, todėl analogų dabartiniame pasaulyje praktiškai neegzistuoja.

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Ateityje – elektroninių knygų mugės?

Vilniuje vykstanti knygų mugė vis dar vilioja jų gerbėjus arba tiesiog smalsuolius, tačiau nejučia kelia ir diskusijas – ar 21 amžius vis dar priklauso popierinėms knygoms? skaityti »

Studentai iš popieriaus sukūrė rekordinį Eifelio bokštą

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) iškilo vienas žymiausių Paryžiaus simbolių – Eifelio bokštas. 8,58 m aukščio ir 3,42 m pločio kūrinys iš popieriaus ritinėlių pretenduoja į Lietuvos rekordų knygą kaip aukščiausias popierinis bokšto maketas. skaityti »

Kompiuteris stebės socialinių tinklų naudotojų nuotaiką

Amerikiečių mokslininkai sukūrė metodiką, kuri nustato socialinių tinkų naudotojų nuotaiką pagal jų publikuojamas nuotraukas. skaityti »

VU studentai sukūrė piešiantį robotą

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai „Lego Mindstorms“ pagrindu sukonstravo ir suprogramavo ant A0 formato popieriaus lapo piešiantį robotą. skaityti »

Studentų suprogramuotame žaidime – partizaninio karo tema

Dalyvaudami „Problemų sprendimu grįsto mokymosi“ projekte (Problem Based Learning), Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai sukūrė mobiliesiems telefonams skirtą žaidimą „Forest brothers“ (liet. „Miško broliai“). skaityti »

Ekranų valikliui DROP – tarptautinių dizainerių įvertinimas

Šių metų konkurso „iF DESIGN AWARD 2015” laimėtojas – ekranų valiklis DROP. skaityti »

Sukurta rekordiškai ilgai dirbsianti vėjo jėgainė

Vokietijos energetikos bendrovė „Enercon“ pristatė naują 4 MW galingumo vėjo jėgainių seriją „EP4“, kurios trys skirtingi modeliai veiks ypač ilgai: kūrėjai teigia, kad jos elektrą sėkmingai gamins mažiausiai 30 metų. O tai lems mažesnę elektros kainą. skaityti »

Lidso universiteto tyrėjas nustebino fotokonkurso žiuri komisiją ypatingu kadru

Lidso universiteto Medicinos mokyklos tyrėjas Fraseris Macrae paskelbtas nacionalinio fotografijos konkurso nugalėtoju už štai šią nuotrauką, kurioje įamžintas mūsų kūnuose esantis kraujas. skaityti »

Kaip nesunkiai susitaupyti pinigų?

SEB banko šeimos finansų ekspertė pataria, kaip nesunkiai susitaupyti pinigų. Visai neseniai jos viena „Facebook“ draugė pasidalino receptu, kaip lengvai susitaupyti pinigų. skaityti »

Kosmoso vaizdas iš NASA – pirmą kartą lietuviškame filme

Lietuviškas kinas žengia į naują lygmenį – netrukus kino teatruose pasirodysiančiame filme „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ žiūrovai išvys kosmose filmuotus vaizdus. skaityti »