Didžiausiai pasaulyje knygai – 350 metų

Publikuota: 2010 m. vasario 9 d. antradienis

Knygos
Didžiausiai pasaulyje knygai pakelti reikia šešių žmonių jėgos. „Klencke Atlas“ dar prieš 350 metų buvo padovanota Anglijos karaliui Charles II jo įžengimo į sostą proga. Nuo pat to meto šis rekordas nebuvo pagerintas, o pati knyga atverstais lapais nebuvo nė karto demonstruojama viešai.

Prieš dvi savaites „British Library“ muziejus paskelbė, jog visuomenei pirmą kartą bus suteikta proga išvystį šį kūrinį savomis akimis. Planuojama, jog knyga taps šią vasarą Londone vyksiančios žemėlapių parodos pažiba. Renginyje bus demonstruojama apie 100 žemėlapių, iš kurių dalis yra laikoma didžiausiais pasaulyje, ir net trys ketvirčiai visų eksponatų bus demonstruojami pirmą kartą. Parodos širdis bus sieniniai žemėlapiai. Kai kurie jų – didžiulių matmenų, ir absoliučiai visi – galintys „papasakoti“ istorijas, kurios neapsiriboja vien tik geografija. „Daugelis jų prilygsta didiesiems meno kūriniams“, teigia muziejaus žemėlapių kolekcijos vadovas Peter Barber. „Tai pirmoji tokio tipo žemėlapių paroda, kadangi paprastai, kai susiduriame su žemėlapiais, mes galvojame arba apie geografiją, arba matavimų tikslumą“, priduria specialistas. Parodoje tikimasi žmones supažindinti su neįprastais žemėlapiais ir pakeisti kai kuriuos jų išankstinius nusistatymus apie tokios rūšies priemones.

„Klencke Atlas“ apima iš viso 37 žemėlapius, ir tai buvo savotiška to laiko enciklopedinė suvestinė apie pasaulio geografiją. Knyga beveik absurdiškai didžiulė – 1.75 metro aukščio ir 1.9 metro pločio. Ją karaliui padovanojo Olandų prekybininkai, o pats karalius ją laikė savo „įdomybių kambaryje“. „Tai bus ištisas spektaklis. Net stovėdamas prie tokio giganto pradedi nejučiomis nervintis“, sako antikinių žemėlapių specialistas Tom Harper. Kontrastui pabrėžti šalia bus eksponuojamas vienas mažiausių pasaulyje senovinių žemėlapių – piršto nago dydžio Vokietijoje sukurta 1773 metų moneta su Nuremberg miesto atvaizdu iš paukščio skrydžio.

Paroda siekiama pabrėžti, jog didingi žemėlapiai gali prilygti didingiems meno kūriniams. Iki 18-ojo amžiaus žemėlapiai buvo laikomi tokia pačia svarbia didikų namų atributika kaip ir tapyti piešiniai, skulptūros ar gobelenai. Jais buvo simbolizuojamas visuomeninis statusas; turtuoliai jų įsigydavo savo emancipacijai (tikrai ar greičiau tariamai) pabrėžti; Šventosios Žemės žemėlapiais jie demonstruodavo savo pamaldumą; savo valdų žemėlapiais demonstruodavo savo turtus; o gimtosios grafystės arba gimtojo miesto žemėlapiais siekdavo visus apsilankiusius įtikinti,  kokie jie yra lojalūs piliečiai. Bet kuriuo atveju, jiems kurti ir gaminti buvo negailima nei lėšų, nei laiko, todėl analogų dabartiniame pasaulyje praktiškai neegzistuoja.

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Triukšmą Lietuvoje mažins tylioji kelio danga

Europos aplinkos agentūros duomenimis, beveik pusė Europos Sąjungos miestų gyventojų kenčia nuo per didelio triukšmo. Kaip vienas didžiausių jo šaltinių išskiriamas kelių, geležinkelių ir oro transportas. Spręsdami šią problemą Lietuvoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai sumodeliavo mūsų šalies klimato sąlygoms pritaikytą tyliąją asfalto dangą. skaityti »

Vilniaus oro uosto aikštelėse – išmani parkavimo sistema

Tarptautinio Vilniaus oro uosto (toliau – TVOU) automobilių stovėjimo aikštelėse nebeliks įvažiavimo bilietų. skaityti »

Moksleivių sukurtas užsklandas apie atliekų rūšiavimą galės atsisiųsti visi norintieji

Visi norintieji atsisiųsti originalias užsklandas savo kompiuterių ekranams galės pasinaudoti geriausiais moksleivių užsklandos konkurso „Aš rūšiuoju elektroniką! O tu?” darbais. skaityti »

Naujame „Auros“ šokio spektaklyje – KTU studento technologinis išradimas

Balandžio 22 dieną festivalio „Jauna muzika“ atidarymo vakarą pradės kompozitoriaus, Kauno technologijos universiteto (KTU) lektoriaus Antano Jasenkos ir Kauno šokio teatro „Aura“ premjerinis spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“. skaityti »

Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma išmanioji apšvietimo technologija

Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) balandžio 24 d. 16 val. Vilniaus universiteto Šviesos tyrimų grupė (vadovas – prof. Artūras Žukauskas) pristato patentuotą išmaniąją apšvietimo technologiją. skaityti »

Gydytojas išrašys Jums „knygų receptą“

Londone įgyvendinamas projektas „Gyvenimo mokykla“ (The School of Life) siūlo aplankyti biblioterapijos kursus, kuriuose kiekvienas gaus „knygų receptą”, padėsiantį išgyti nuo blogo literatūrinio skonio. skaityti »

Kompiuterinių žaidimų kūrėjai: „Jau netrukus mus sups virtualus pasaulis“

Oskarą už geriausią scenarijų šiemet pelniusiame filme „Ji“ (angl. „Her“) vaizduojamas ateities pasaulis jau tampa realybe. skaityti »

Sukurta saulės šviesos imitacija

Įsivaizduokite, kad sėdite kambaryje be langų, tačiau jaučiate, kaip veidą glosto saulės spinduliai. Tokią unikalią patirtį siūlo ES finansuojamas projektos „Coelux“, kurio metu siekiama atkurti fizinį ir optinį natūralios šviesos efektą uždarose patalpose. skaityti »

Kinui skirta moneta į gyvenimą palydėta per „Kino pavasarį“

Lietuvos banko į apyvartą išleista 10 litų kolekcinė (proginė) moneta, skirta kinui, pristatyta Vilniuje vykstančiame festivalyje „Kino pavasaris“ dalyvaujant dideliam būriui kino mylėtojų. skaityti »

Savo darbingumą lietuviai kelia kalbindami kolegas ir užkandžiaudami saldumynais

Dirbti efektyviai ir sėkmingai svarbu ir darbuotojams, ir darbdaviams. Tačiau net geriausiam darbuotojui bent retkarčiais tenka kovoti su snauduliu ir dėmesio išsiblaškymu. 33 proc. dirbančių lietuvių apimti snaudulio jį malšina kava ir energiniais gėrimais, 25 proc. prasiblaškyti bando kalbindami kolegas, 13 proc. – naršydami socialiniuose tinkluose, dešimtadalis – užkandžiaudami. Tokius duomenis atskleidė kovo pradžioje rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta 1GO Lietuvos darbuotojų apklausa. skaityti »