Didžiausiai pasaulyje knygai – 350 metų

Publikuota: 2010 m. vasario 9 d. antradienis

Knygos
Didžiausiai pasaulyje knygai pakelti reikia šešių žmonių jėgos. „Klencke Atlas“ dar prieš 350 metų buvo padovanota Anglijos karaliui Charles II jo įžengimo į sostą proga. Nuo pat to meto šis rekordas nebuvo pagerintas, o pati knyga atverstais lapais nebuvo nė karto demonstruojama viešai.

Prieš dvi savaites „British Library“ muziejus paskelbė, jog visuomenei pirmą kartą bus suteikta proga išvystį šį kūrinį savomis akimis. Planuojama, jog knyga taps šią vasarą Londone vyksiančios žemėlapių parodos pažiba. Renginyje bus demonstruojama apie 100 žemėlapių, iš kurių dalis yra laikoma didžiausiais pasaulyje, ir net trys ketvirčiai visų eksponatų bus demonstruojami pirmą kartą. Parodos širdis bus sieniniai žemėlapiai. Kai kurie jų – didžiulių matmenų, ir absoliučiai visi – galintys „papasakoti“ istorijas, kurios neapsiriboja vien tik geografija. „Daugelis jų prilygsta didiesiems meno kūriniams“, teigia muziejaus žemėlapių kolekcijos vadovas Peter Barber. „Tai pirmoji tokio tipo žemėlapių paroda, kadangi paprastai, kai susiduriame su žemėlapiais, mes galvojame arba apie geografiją, arba matavimų tikslumą“, priduria specialistas. Parodoje tikimasi žmones supažindinti su neįprastais žemėlapiais ir pakeisti kai kuriuos jų išankstinius nusistatymus apie tokios rūšies priemones.

„Klencke Atlas“ apima iš viso 37 žemėlapius, ir tai buvo savotiška to laiko enciklopedinė suvestinė apie pasaulio geografiją. Knyga beveik absurdiškai didžiulė – 1.75 metro aukščio ir 1.9 metro pločio. Ją karaliui padovanojo Olandų prekybininkai, o pats karalius ją laikė savo „įdomybių kambaryje“. „Tai bus ištisas spektaklis. Net stovėdamas prie tokio giganto pradedi nejučiomis nervintis“, sako antikinių žemėlapių specialistas Tom Harper. Kontrastui pabrėžti šalia bus eksponuojamas vienas mažiausių pasaulyje senovinių žemėlapių – piršto nago dydžio Vokietijoje sukurta 1773 metų moneta su Nuremberg miesto atvaizdu iš paukščio skrydžio.

Paroda siekiama pabrėžti, jog didingi žemėlapiai gali prilygti didingiems meno kūriniams. Iki 18-ojo amžiaus žemėlapiai buvo laikomi tokia pačia svarbia didikų namų atributika kaip ir tapyti piešiniai, skulptūros ar gobelenai. Jais buvo simbolizuojamas visuomeninis statusas; turtuoliai jų įsigydavo savo emancipacijai (tikrai ar greičiau tariamai) pabrėžti; Šventosios Žemės žemėlapiais jie demonstruodavo savo pamaldumą; savo valdų žemėlapiais demonstruodavo savo turtus; o gimtosios grafystės arba gimtojo miesto žemėlapiais siekdavo visus apsilankiusius įtikinti,  kokie jie yra lojalūs piliečiai. Bet kuriuo atveju, jiems kurti ir gaminti buvo negailima nei lėšų, nei laiko, todėl analogų dabartiniame pasaulyje praktiškai neegzistuoja.

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Italijoje duris atvers vaizdo žaidimų muziejus

Visai netrukus Romoje duris atvers vaizdo žaidimų muziejus (angl. VideoGameMuseum, ViGaMus). skaityti »

Robotai varžosi savo „olimpinėse“ žaidynėse

Nors Londonas ir šeimininkavo šių metų vasaros olimpinėse žaidynėse, Bristolis yra ta vieta, kurioje turėtum dabar būti, jei esi sportiškas robotukas. skaityti »

Ko socialiniai žaidimai gali išmokyti senuosius žaidimų kūrėjus?

Šią savaitę sukanka lygiai 40 metų nuo to, kai pasaulį išvydo pirmasis kompiuterinis žaidimas „Odyssey”. Televizijos kompanija „Magnafox” sukūrė jį remdamasi patentuota kariuomenės saugumo technologija. skaityti »

Buvusi „Motorola“ darbuotoja nuteista už informacijos nutekinimą

Buvusi „Motorola“ programuotoja Hanjuan Jin, perdavusi konfidencialią informaciją kinų bendrovei, JAV nuteista ketverių metų laisvės atėmimo bausme. skaityti »

Medicinos ateitis – genomika

Genomika padeda išspręsti daugybę medicinos problemų, kurios iki šiol buvo laikomos neišsprendžiamomis ar mažų mažiausiai sudėtingomis. skaityti »

„Google“ užpatentavo „išmaniąsias" pirštines

„Google“ įregistravo specialią pirštinę, turinčią gausybę integruotos elektronikos, įskaitant vaizdo kameras ties pirštų galiukais, kompasą, giroskopus, akselerometrus ir kitokius judesio detektorius. skaityti »

Žaisk ir daryk gera su „Gramble“

Pramogauti ir tuo pačiu metu daryti gera per labdaringas organizacijas tapo nauja socialinės žaidimų platformos „Gramble” tendencija. „Gramble” nauja socialinių žaidimų koncepcija jungia linksminimąsi su gerais tikslais, tokiu būdu vartotojai įtraukiami į globalią aukojimo sistemą. Naujasis socialinis žaidimų projektas šį rudenį startuos Hagoje, Nyderlanduose. skaityti »

Sukurta nanomagnetų technologija vėžio ląstelėms kraujyje tirti

Tarptautinės technologijų ir inovacijų bendrovės „Siemens“ mokslininkams pavyko atlikti kraujo ląstelių tyrimą pasitelktus magnetinio skaitymo technologiją, naudojamą kompiuterių kietuosiuose diskuose. Tam jie sukūrė magnetinį kraujo tėkmės citometrijos prototipą, kuris gali aptikti vėžio ląsteles kraujyje. Ši technologija buvo sukurta remiantis GMR (angl. giant magnetoresistance) efektu, kurio atradėjas 2007 m. buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje. skaityti »

Oksfordo universiteto spaustuvė žaidimais pavertė klasikines noveles

Oksfordo universiteto spaustuvė paskelbė sudariusi partnerystę su žaidimų vystymo kompanija „Secret Builders”, siekiant patobulinti spaustuvės iniciatyvą „50 Great Reads Before 15“ (angl. 50 didžių skaitinių iki 15 metų). Ši partnerystė rūpinsis naujos kompiuterinių ir mobiliųjų žaidimų, transformuosiančių klasikines anglų noveles, kaip „Alisa stebuklų šalyje”, „Makbetas” į interaktyvią vaikų ir paauglių iki 15 metų mokymo sistemą, kūrimu. skaityti »

Lingvistai: lietuvių kalba kilusi iš Turkijos

Naujosios Zelandijos mokslininkai paskelbė, kad indoeuropiečių kalbų šeima (įskaitant anglų, prancūzų, vokiečių, indų, taip pat ir lietuvių kalbą) susiformavo prieš maždaug 9,5 tūkst. metų Vakarų Azijoje – teritorijose, kurios dabar priklauso Turkijai. skaityti »