Didžiojo barjerinio rifo gali nelikti jau po 20 metų

Publikuota: 2009 m. liepos 20 d. pirmadienis

Turistė plaukia prie Didžiojo barjerinio rifo (Australija)
Šiltėjantis vandenynų vanduo taip suardys Didįjį barjerinį rifą, kad jau po 20 metų jis visiškai praras savo buvusį grožį. Žymus Australijos vandenynų mokslininkas Charlie Veron'as teigia, jog jokios išeities nėra ir kad tai tikrai įvyks per jo prognozuojamą laikotarpį.

Kai anglies dioksido kiekis atmosferoje pasiekė dar 2030-2060 periodui prognozuotą lygį, visi koraliniai rifai tapo pasmerkti išnykimui. „Jie bus pirmoji pasaulyje išnykimą patyrusi globalioji ekosistema. Su mano teiginiu sutinka kiekvienas koralinius rifus tiriantis mokslininkas ir kiekviena tokių tyrimų organizacija. Bendravau su jais visais. Tai kritiška. Tai yra realybė“, sako mokslininkas.

Veron’as savo komentarus išsakė daugiau kaip prieš savaitę Londone įvykusiame Londono zoologijos draugijos, Karališkosios draugijos ir Tarptautinės vandenynų būklės programos (IPSO) atstovų susitikime, kuriame buvo aptariama koralinių  rifų ateitis. Dalyviai bendru pareiškimu perspėjo visuomenę, kad amžiaus viduryje visame pasaulyje bus stebimas visuotinis koralinių rifų išnykimas.

Šiltesnis vanduo verčia koralinius polipus išleisti simbiotinius dumblius, kurie juos aprūpina maisto medžiagomis. Šie koralų „balimo“ reiškiniai buvo plačiai paplitę El Ninjo (vandenynų vandens šiltėjimas) metu 1997-98 metais, Lokaliniai tokio reiškinio atvejai tampa daug dažnesni – El Ninjo metu didžioji Ramiojo vandenyno tropinės dalies sritis tampa neįprastai šilta. Rifams atsigaut ireikia dešimtmečių, tačiau 2030-2050 metais, priklausomai nuo į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, koralų balimas vyks kas pora metų ar net kasmet.

Nors paviršinių vandenų temperatūra greičiausiai auga tropiniuose regionuose, kita didelė grėsmė kyla iš aukštesnių geografinių platumų. Ten šaltas vanduo absorbuoja daugiau atmosferinio anglies dvideginio ir sparčiau rūgštėja. Anglies dioksido koncentracijai pasiekus intervalą tarp 480 ir 500 dalių vienam milijonui (ppm), šiltas vanduo jau nebesustabdo rūgštėjimo proceso, ir ties ekvatoriumi pH (rūgštingumo rodiklis) pasieks tokią reikšmę, kad koralinių rifų augimas bus neįmanomas niekur. „Koraliniai rifai yra pati jautriausia iš visų jūrinių ekosistemų“, sako IPSO mokslinis direktorius Alex'as Roger'is. „Padidėjusi temperatūra ir sumažėjęs pH darys dvigubą neigiamą poveikį. Rifams pavojaus nekelia CO2 koncentracija, kai vienam milijonui tenka 350 dalių. Šiandien mes turime 387ppm. Daugiau kaip 450 galutiniai nulems koralų likimą“.
Visos geologinės istorijos metu įvykę penki didžiausi ekosistemų išnykimai buvo betarpiškai susieti su anglies ciklu, ir anglies dioksidas buvo esminis veiksnys. Jo koncentracija atmosferoje šiuo metu yra didžiausia per paskutiniuosius 20 milijonų metų. Pavyzdžiui, prieš maždaug 250 milijonų metų Permo ir Triaso geologinių periodų sandūroje įvykęs išmirimas, kaip ir visi kiti išmirimai, skaudžiausiai palietė tropinių regionų jūrų gyvūniją. Rifus statantiems koralams sugrįžti prireikė daugiau kaip 10 milijonų metų.

Didysis barjerinis rifas – pasaulyje didžiausia ir turtingiausia savo įvairove jūrinė ekosistema Australijai kasmet atneša 4,5 milijardus dolerių pelno. Pasaulio mastu finansinė koralų kainos išraiška yra 300 milijardų dolerių. „Tačiau tai yra smulkmena, palyginus su ta kaina, kurią teks sumokėti koralams išnykus“, sako Veron'as. „Tada problema bus ne tai, kad negauname pajamų, o tai, kad taip išnyks pragyvenimo šaltiniai, žlugs ekonomikos ir ekosistemos“.

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Japonai pademonstravo ant dilbio naudojamą klaviatūrą

Japonijos bendrovė NEC sukūrė išmanųjį laikrodį, veikiantį su specialiais papildytosios realybės akiniais, kurie leidžia naudotis klaviatūra tiesiog ant dilbio. Šią klaviatūrą kūrėjai pavadino „ArmKeypad“. skaityti »

Suomiai pristatė mažiausią pasaulyje kompiuterį

Suomijos bendrovė „Solu“ pristatė mažiausią pasaulyje nešiojamąjį kompiuterį. Naujasis įrenginys ne tik lengvai telpa kišenėje, bet ir atlieka visas funkcijas, kurias turi standartinio dydžio nešiojamieji kompiuteriai. skaityti »

Sukurtas išmanusis priedas įprastiems laikrodžiams

Prietaisą „Trivoly“ pritaisius prie bet kokio laikrodžio, šis virsta išmaniuoju. skaityti »

Penkerių metų berniukas moka 7 kalbas ir demonstruoja telepatinius sugebėjimus

Penkerių metų berniuku Ramsesu Sanguino, kuriam būdingi ryškūs savantizmo bruožai, susidomėjo mokslininkai. Tyrėjus sudomino vaizdo įrašas, kurį berniuko mama paviešino internete. skaityti »

Sukurtas automobilis iš mobiliųjų telefonų

Penkiasdešimt trejų menininkas iš Taivano Lin Shih Pao pastaruosius keturis mėnesius konstravo unikalų meno kūrinį – automobilį iš 25 tūkstančių naudotų mobiliųjų telefonų. skaityti »

Ateityje prekes pristatys robotai?

Vienas iš „Skype“ kūrėjų pristatė roboto prototipą „Starship“, kuris ateityje galėtų pakeisti interneto parduotuvių kurjerius. skaityti »

Sukurtas išmanusis žibintuvėlis, energiją gaunantis iš žmogaus kūno šilumos

Projekto „Lumen“ autorius sukūrė žibintuvėlį, kuris energiją gauna tiesiog iš žmogaus kūno. skaityti »

Dirbtinio intelekto protas prilygsta keturmečiui vaikui

Ištirta, kad dirbtinio intelekto sistemos sėkmingai įveikia keturmečiams skirtus IQ testus, tačiau septynmečiams skirtos užduotys jau kelia sunkumų. skaityti »

Kai mūsų bosai bus robotai

Boso dienos proga pagalvokite, kas būtų, jei jūsų bosas būtų robotas? Analitinė bendrovė „Gartner“ prognozuoja, kad jau 2018 metais žmonės dirbs kartu su robotais ir net pradės su jais konkuruoti. skaityti »

Popierinė gervė „išmoko“ skraidyti

Japonų bendrovė „Rom“ į popierinę gervę įtaisė mikrokompiuterį „Lazurite fly“, kuris leidžia popieriniam paukščiui 5 min. išsilaikyti ore. skaityti »