Šiltėjantis vandenynų vanduo taip suardys Didįjį barjerinį rifą, kad jau po 20 metų jis visiškai praras savo buvusį grožį.
Šiltėjantis vandenynų vanduo taip suardys Didįjį barjerinį rifą, kad jau po 20 metų jis visiškai praras savo buvusį grožį. Žymus Australijos vandenynų mokslininkas Charlie Veron'as teigia, jog jokios išeities nėra ir kad tai tikrai įvyks per jo prognozuojamą laikotarpį.
Kai anglies dioksido kiekis atmosferoje pasiekė dar 2030-2060 periodui prognozuotą lygį, visi koraliniai rifai tapo pasmerkti išnykimui. „Jie bus pirmoji pasaulyje išnykimą patyrusi globalioji ekosistema. Su mano teiginiu sutinka kiekvienas koralinius rifus tiriantis mokslininkas ir kiekviena tokių tyrimų organizacija. Bendravau su jais visais. Tai kritiška. Tai yra realybė“, sako mokslininkas.
Veron’as savo komentarus išsakė daugiau kaip prieš savaitę Londone įvykusiame Londono zoologijos draugijos, Karališkosios draugijos ir Tarptautinės vandenynų būklės programos (IPSO) atstovų susitikime, kuriame buvo aptariama koralinių rifų ateitis. Dalyviai bendru pareiškimu perspėjo visuomenę, kad amžiaus viduryje visame pasaulyje bus stebimas visuotinis koralinių rifų išnykimas.
Šiltesnis vanduo verčia koralinius polipus išleisti simbiotinius dumblius, kurie juos aprūpina maisto medžiagomis. Šie koralų „balimo“ reiškiniai buvo plačiai paplitę El Ninjo (vandenynų vandens šiltėjimas) metu 1997-98 metais, Lokaliniai tokio reiškinio atvejai tampa daug dažnesni – El Ninjo metu didžioji Ramiojo vandenyno tropinės dalies sritis tampa neįprastai šilta. Rifams atsigaut ireikia dešimtmečių, tačiau 2030-2050 metais, priklausomai nuo į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, koralų balimas vyks kas pora metų ar net kasmet.
Nors paviršinių vandenų temperatūra greičiausiai auga tropiniuose regionuose, kita didelė grėsmė kyla iš aukštesnių geografinių platumų. Ten šaltas vanduo absorbuoja daugiau atmosferinio anglies dvideginio ir sparčiau rūgštėja. Anglies dioksido koncentracijai pasiekus intervalą tarp 480 ir 500 dalių vienam milijonui (ppm), šiltas vanduo jau nebesustabdo rūgštėjimo proceso, ir ties ekvatoriumi pH (rūgštingumo rodiklis) pasieks tokią reikšmę, kad koralinių rifų augimas bus neįmanomas niekur. „Koraliniai rifai yra pati jautriausia iš visų jūrinių ekosistemų“, sako IPSO mokslinis direktorius Alex'as Roger'is. „Padidėjusi temperatūra ir sumažėjęs pH darys dvigubą neigiamą poveikį. Rifams pavojaus nekelia CO2 koncentracija, kai vienam milijonui tenka 350 dalių. Šiandien mes turime 387ppm. Daugiau kaip 450 galutiniai nulems koralų likimą“.
Visos geologinės istorijos metu įvykę penki didžiausi ekosistemų išnykimai buvo betarpiškai susieti su anglies ciklu, ir anglies dioksidas buvo esminis veiksnys. Jo koncentracija atmosferoje šiuo metu yra didžiausia per paskutiniuosius 20 milijonų metų. Pavyzdžiui, prieš maždaug 250 milijonų metų Permo ir Triaso geologinių periodų sandūroje įvykęs išmirimas, kaip ir visi kiti išmirimai, skaudžiausiai palietė tropinių regionų jūrų gyvūniją. Rifus statantiems koralams sugrįžti prireikė daugiau kaip 10 milijonų metų.
Didysis barjerinis rifas – pasaulyje didžiausia ir turtingiausia savo įvairove jūrinė ekosistema Australijai kasmet atneša 4,5 milijardus dolerių pelno. Pasaulio mastu finansinė koralų kainos išraiška yra 300 milijardų dolerių. „Tačiau tai yra smulkmena, palyginus su ta kaina, kurią teks sumokėti koralams išnykus“, sako Veron'as. „Tada problema bus ne tai, kad negauname pajamų, o tai, kad taip išnyks pragyvenimo šaltiniai, žlugs ekonomikos ir ekosistemos“.