Elektroniniai įrenginiai žiemą: ką reikėtų žinoti apie šalčio poveikį jiems?

Publikuota: 2016 m. sausio 7 d. ketvirtadienis

Traukdami išmanųjį telefoną iš kišenės spaudžiant speigui, rizikuojate ne tik nušalti rankas, bet ir sugadinti įrenginį. Lietuvą sukaustęs šaltis – vienas didžiausių eletroninių įrenginių priešų. Netinkamas jų naudojimas per šalčius kišenę gali patuštinti šimtais ar net tūkstančiais eurų – gali tekti pirkti naują telefoną, planšetę, nešiojamąjį kompiuterį ar kitą išmanųjį įrenginį.

Ką reikėtų žinoti apie elektroninių prietaisų naudojimą ir priežiūrą žiemą, kai termometro stulpelis nukrenta gerokai žemiau nulio?

Nuo šalčio telefonai išsijungia

Dauguma išmaniųjų telefonų ir planšečių geriausiai veikia, kai aplinkos temperatūra yra tarp 0-35 laipsnių Celsijaus. Žemesnė ar aukštesnė temperatūra gali sutrikdyti įrenginio veikimą ar jį sugadinti. Esant žemesnei nei -20 laipsnių temperatūrai, lauke įrenginius rekomenduojama laikyti išjungtus.

Turbūt visi telefonų ir planšečių savininkai pastebėjo, kad, atšalus orui, įrenginį tenka krauti dažniau. Šaltis sutrumpina baterijos veikimo laiką, tačiau tai viena mažiausių blogybių, galinčių nutikti elektroniniams įrenginiams dideliame šaltyje.

Naudojantis telefonu šaltyje, jis gali netikėtai išsijungti, gali lėčiau ar netinkamai veikti programinė įranga, sutrikti telefono valdymas per lietimui jautrų ekraną ar išsikreipti LCD ekrano rodomas vaizdas. Ypač šaltis pavojingas tiems įrenginiams, kurių ekranas yra įskilęs. Šaltis paviršių padaro jautresnį ir jis gali dar labiau suskilti ar net subyrėti į šipulius.

Šaltis paveikia įrenginių viduje esančias chemines medžiagas, todėl sutrinka telefono ar planšetės funkcijos. Daugeliu atveju prietaisai vėl puikiai veikia, kai sušyla. Tačiau pasitaiko atvejų, kai sušalusį įrenginį gali tekti nešti remontuoti ar net keisti nauju.

Esant tokiems šaltiems orams, kaip pastarosiomis dienomis, rekomenduojama telefoną laikyti specialiame dėkle, kuris uždengia visas jungtis. Taip pat nepatariama telefono laikyti rankinėje, jeigu lauke būsite ilgesnį laiką. Pabuvus lauke, rankinėje temperatūra taip pat nukrenta žemiau nulio laipsnių ir telefonas gali „peršalti“. Šaltomis dienomis išmaniuosius įrenginius, jeigu įmanoma, laikykite arčiau kūno, pvz., kelnių kišenėje ar vidinėje palto ar striukės kišenėje. 

Rekomenduojama nekalbėti telefonu lauke gausiai sningant. Per atviras įrenginio vietas, dažniausiai krovimo (USB) ir ausinių lizdus, drėgmės patenka į įrenginio vidų ir ji gali sukelti neprognozuojamus gedimus ir pažeidimus.

Jeigu lauke telefonas ar planšetė nuo šalčio išsijungė, grįžę į patalpą, neskubėkite jo įjungti, leiskite sušilti iki kambario temperatūros. Šylant įrenginiams, jų viduje susidaręs šerkšnas tirpsta, susidaro kondensatas, kuris gali sugadinti įrenginį. Todėl labai svarbu neskubėti įjungti ar pradėti krauti sušalusio telefono ar planšetės.

Šaltis kompiuteryje gali sukelti trumpąjį jungimą

Šaltis ne mažiau žalos gali pridaryti ir nešiojamiesiems kompiuteriams, nors jų žiemą lauke ir nenaudojame. Niekada spaudžiant šalčiui nepalikite kompiuterio bei kitų elektroninių įrenginių automobilyje per naktį ar ilgesniam laikui dieną. Automobilyje temperatūra taip pat nukrenta žemiau nulio laipsnių ir šaltis gali paveikti paliktus elektroninius prietaisus.

Ką šaltis gali padaryti nešiojamajam kompiuteriui? Didelis šaltis greičiausiai pažeidžia kompiuterio LCD ekraną ir kietąjį diską. LCD ekranas sudarytas iš skystųjų kristalų, kurie, esant itin žemai temperatūrai, gali užšalti. Paprastai ekranas vėl puikiai veikia, kai kompiuteris sušyla.

Šaltis pavojingesnis nešiojamuosiuose kompiuteriuose populiariems kietiesiems diskams su skysčių dinaminiais guoliais (ang. fluid dynamic bearings, FDB). Tokie kietieji diskai skleidžia mažiau triukšmo ir greičiau veikia, tačiau šalčiui mažiau atsparūs. Skystis juose nuo šalčio sutirštėja, todėl plokštelės sukasi lėčiau. Tai gali sutrikdyti kompiuterio paleidimą ir padaryti žalos įrenginiui ar kietajame diske sukauptiems duomenims.

Jeigu visgi kompiuterį palikote kuriam laikui automobilyje ar ilgesnį laiką teko laikyti jį lauke, grįžę į patalpą leiskite jam sušilti ir tik tada įjunkite. Ar pastebėjote, kokia migla aptraukia akinių stiklus, iš šalčio įėjus į šiltą patalpą? Lygiai tas pats įvyksta ir kompiuterio vidiniams įrenginiams. Kondensatas gali susidaryti ant kietojo disko, ir jeigu per greitai įjungsite kompiuterį, gali įvykti trumpasis jungimas. Ne tik sugadinsite kompiuterį, bet ir galite prarasti visus jame sukauptus duomenis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Vienarankis robotas varžėsi samurajų kardų rungtynėse

Kompanija „Yaskawa Bushido Project“ sujungė jėgas su jaijutsu kardų kovos meistru Isao Machii. skaityti »

Maisto nuotraukos padės skaičiuoti kalorijas

„Google“ kuria priemonę „Im2Calories“, kuri iš maisto nuotraukos padėtų įvertinti maisto kaloringumą. skaityti »

Festivalyje „džiazuos“ Lietuvoje sukurtas elektrinis autobusas

Birželio 5 d. startuojantis 21-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis pristato ne tik garsiausias džiazo muzikos žvaigždes, bet ir šalies technologijų pasaulio naujienas. skaityti »

Sukurta išskirtinė vėjo jėgainė: gamina elektrą, nors neturi sparnų

Ispanijos bendrovė „Vortex“ sukūrė unikalią vėjo jėgainę „Vortex Bladeless“, kuri gamina elektrą net ir neturėdama sparnų. skaityti »

Kinijoje į gatves išriedėjo pirmieji pasaulyje „beūsiai“ troleibusai

Kinijoje buvo pristatyti pirmieji pasaulyje neįtikėtinai efektyviai energiją kaupiantys troleibusai. Pagrindinė šių transporto priemonių technologija yra superkondensatoriai, patalpinti į 18 ir 12 metrų ilgio greituosius (BRT – angl. „bus rapid transit“) autobusus. skaityti »

Mikrolustas po oda atliks kraujo tyrimus

Šveicarijos mokslininkai sukūrė diagnostinį lustą, implantuojamą po oda, kuris stebės kraujo rodiklius ir perduos informaciją per „Bluetooth“. skaityti »

Mokslininkai išspręs spaudžiančių batų bėdą

Valensijos biomechanikos instituto mokslininkai sukūrė technologiją, kuri pritaiko avalynę prie pėdų. skaityti »

Didžiausia planetoje interaktyvi fotografija – 365 gigapikseliai

Didesnės fotografijos Žemėje dar nėra buvę. Tarptautinė fotografų grupė, vadovaujama italo Filippo Blenigni, publikavo gigantišką aukščiausios viršukalnės Europoje ir 11-os aukščiausios viršukalnės pasaulyje panoraminę fotografiją. skaityti »

Pirmasis lietuviškas interaktyvus reklamos stendas skaičiuos ir analizuos naudotojus

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ir studentai sukūrė pirmąjį lietuvišką interaktyvų reklamos stendo prototipą, kuris ne tik transliuoja reklamą, bet ir fiksuoja reklamą stebėjusiųjų vartotojų statistinius duomenis. skaityti »

„Microsoft“ pasiūlė mokykloms atsisakyti rašiklių ir sąsiuvinių

Viena iš kompanijos „Microsoft“ direktorių, atsakinga už švietimą, Lia De Cicco-Remu pateikė mokykloms pasiūlymą atsisakyti rašiklių ir sąsiuvinių. skaityti »