Elektroniniai įrenginiai žiemą: ką reikėtų žinoti apie šalčio poveikį jiems?

Publikuota: 2016 m. sausio 7 d. ketvirtadienis

Traukdami išmanųjį telefoną iš kišenės spaudžiant speigui, rizikuojate ne tik nušalti rankas, bet ir sugadinti įrenginį. Lietuvą sukaustęs šaltis – vienas didžiausių eletroninių įrenginių priešų. Netinkamas jų naudojimas per šalčius kišenę gali patuštinti šimtais ar net tūkstančiais eurų – gali tekti pirkti naują telefoną, planšetę, nešiojamąjį kompiuterį ar kitą išmanųjį įrenginį.

Ką reikėtų žinoti apie elektroninių prietaisų naudojimą ir priežiūrą žiemą, kai termometro stulpelis nukrenta gerokai žemiau nulio?

Nuo šalčio telefonai išsijungia

Dauguma išmaniųjų telefonų ir planšečių geriausiai veikia, kai aplinkos temperatūra yra tarp 0-35 laipsnių Celsijaus. Žemesnė ar aukštesnė temperatūra gali sutrikdyti įrenginio veikimą ar jį sugadinti. Esant žemesnei nei -20 laipsnių temperatūrai, lauke įrenginius rekomenduojama laikyti išjungtus.

Turbūt visi telefonų ir planšečių savininkai pastebėjo, kad, atšalus orui, įrenginį tenka krauti dažniau. Šaltis sutrumpina baterijos veikimo laiką, tačiau tai viena mažiausių blogybių, galinčių nutikti elektroniniams įrenginiams dideliame šaltyje.

Naudojantis telefonu šaltyje, jis gali netikėtai išsijungti, gali lėčiau ar netinkamai veikti programinė įranga, sutrikti telefono valdymas per lietimui jautrų ekraną ar išsikreipti LCD ekrano rodomas vaizdas. Ypač šaltis pavojingas tiems įrenginiams, kurių ekranas yra įskilęs. Šaltis paviršių padaro jautresnį ir jis gali dar labiau suskilti ar net subyrėti į šipulius.

Šaltis paveikia įrenginių viduje esančias chemines medžiagas, todėl sutrinka telefono ar planšetės funkcijos. Daugeliu atveju prietaisai vėl puikiai veikia, kai sušyla. Tačiau pasitaiko atvejų, kai sušalusį įrenginį gali tekti nešti remontuoti ar net keisti nauju.

Esant tokiems šaltiems orams, kaip pastarosiomis dienomis, rekomenduojama telefoną laikyti specialiame dėkle, kuris uždengia visas jungtis. Taip pat nepatariama telefono laikyti rankinėje, jeigu lauke būsite ilgesnį laiką. Pabuvus lauke, rankinėje temperatūra taip pat nukrenta žemiau nulio laipsnių ir telefonas gali „peršalti“. Šaltomis dienomis išmaniuosius įrenginius, jeigu įmanoma, laikykite arčiau kūno, pvz., kelnių kišenėje ar vidinėje palto ar striukės kišenėje. 

Rekomenduojama nekalbėti telefonu lauke gausiai sningant. Per atviras įrenginio vietas, dažniausiai krovimo (USB) ir ausinių lizdus, drėgmės patenka į įrenginio vidų ir ji gali sukelti neprognozuojamus gedimus ir pažeidimus.

Jeigu lauke telefonas ar planšetė nuo šalčio išsijungė, grįžę į patalpą, neskubėkite jo įjungti, leiskite sušilti iki kambario temperatūros. Šylant įrenginiams, jų viduje susidaręs šerkšnas tirpsta, susidaro kondensatas, kuris gali sugadinti įrenginį. Todėl labai svarbu neskubėti įjungti ar pradėti krauti sušalusio telefono ar planšetės.

Šaltis kompiuteryje gali sukelti trumpąjį jungimą

Šaltis ne mažiau žalos gali pridaryti ir nešiojamiesiems kompiuteriams, nors jų žiemą lauke ir nenaudojame. Niekada spaudžiant šalčiui nepalikite kompiuterio bei kitų elektroninių įrenginių automobilyje per naktį ar ilgesniam laikui dieną. Automobilyje temperatūra taip pat nukrenta žemiau nulio laipsnių ir šaltis gali paveikti paliktus elektroninius prietaisus.

Ką šaltis gali padaryti nešiojamajam kompiuteriui? Didelis šaltis greičiausiai pažeidžia kompiuterio LCD ekraną ir kietąjį diską. LCD ekranas sudarytas iš skystųjų kristalų, kurie, esant itin žemai temperatūrai, gali užšalti. Paprastai ekranas vėl puikiai veikia, kai kompiuteris sušyla.

Šaltis pavojingesnis nešiojamuosiuose kompiuteriuose populiariems kietiesiems diskams su skysčių dinaminiais guoliais (ang. fluid dynamic bearings, FDB). Tokie kietieji diskai skleidžia mažiau triukšmo ir greičiau veikia, tačiau šalčiui mažiau atsparūs. Skystis juose nuo šalčio sutirštėja, todėl plokštelės sukasi lėčiau. Tai gali sutrikdyti kompiuterio paleidimą ir padaryti žalos įrenginiui ar kietajame diske sukauptiems duomenims.

Jeigu visgi kompiuterį palikote kuriam laikui automobilyje ar ilgesnį laiką teko laikyti jį lauke, grįžę į patalpą leiskite jam sušilti ir tik tada įjunkite. Ar pastebėjote, kokia migla aptraukia akinių stiklus, iš šalčio įėjus į šiltą patalpą? Lygiai tas pats įvyksta ir kompiuterio vidiniams įrenginiams. Kondensatas gali susidaryti ant kietojo disko, ir jeigu per greitai įjungsite kompiuterį, gali įvykti trumpasis jungimas. Ne tik sugadinsite kompiuterį, bet ir galite prarasti visus jame sukauptus duomenis.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Už smulkias elektronines atliekas gyventojai skatinami dovanomis

Kasmet pasaulinės Žemės dieną vykstantys švietėjiški renginiai, akcijos ar iniciatyvos skatina žmones tausoti gamtą: eikvoti mažiau energijos, nešiukšlinti, rūšiuoti bei atiduoti pavojingas atliekas perdirbimui, bet geri norai dažniausiai trunka tik vieną dieną. Kartu su buitinėmis šiukšlėmis per metus vis dar išmetama daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA). skaityti »

Atostogas Gruzijoje planuoti padės pirmoji lietuviška kelionių aplikacija

Populiarėjantį lietuvių turizmą į Gruziją netrukus dar labiau sustiprins tiesioginis skrydis tarp Vilniaus ir Kutaisio bei internetinė kelionių į Gruziją planavimo aplikacija. Savarankiškiems keliautojams aplikacija „Kelionė į Gruziją – pasidaryk pats!” leis sužinoti pagrindinę informaciją apie šią šalį, jos regionus, nacionalinę virtuvę, įdomiausius objektus, pasiūlys išbandyti jau parengtus maršrutus skirtingai kelionės trukmei bei leis interaktyvių žemėlapių pagalba susiplanuoti unikalų savo atostogų maršrutą. skaityti »

Lietuviškų palydovų sėkmė – įkvėpimas tolesniems darbams

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su pirmųjų lietuviškų palydovų kūrėjais. Susitikime su Vilniaus universiteto (VU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais buvo aptartas lietuviškų palydovų paleidimas į atvirą kosmosą ir tolesnis darbas. skaityti »

Antrąja faksimile taps pirmoji lietuviška knyga

Spaustuvė „Petro ofsetas“, pernai išleidusi Kristijono Donelaičio „Metus“, ėmėsi naujos užduoties – Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje saugomo Martyno Mažvydo „Katekizmo“ faksimilės leidybos. skaityti »

Vaikinai telefonu pliurpia daugiau nei merginos

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta „Samsung La Fleur“ apklausa aiškinosi, kuri lytis šiandien valdo išmaniųjų telefonų pasaulį. skaityti »

Lietuva tapo Žemės magnetinio lauko tyrimų centru

„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. skaityti »

„LituanicaSat-1“ misija kosmose prasidėjo sėkmingai

Penktadienį, vasario 28 dieną, 9:30 Lietuvos laiku pirmasis palydovas šalies istorijoje „LituanicaSat-1“ paleistas iš Tarptautinės kosminės stoties į atvirą erdvę. Aparatą į kosmosą „išmetė“ robotinė ranka, valdoma japonų astronauto Koichi Wakata. skaityti »

Skelbiamas mokslinio laivo pavadinimo konkursas

Klaipėdos universitetas stato mokslinių tyrimų laivą ir skelbia laivo pavadinimo konkursą. skaityti »

„Ford“ SYNC programėlės pagelbės statant automobilį ir klausantis radijo

„Ford“ Barselonoje vykstančiame pasauliniame mobiliųjų technologijų kongrese MWC šiandien pristatė dar kelias išmaniojo automobilio koncepciją atitinkančias naujienas. skaityti »

„Canon“ atnaujina funkcijas ir pristato nuotolinį pultelį, skirtą profesionalioms vaizdo kameroms

„Canon“ papildė profesionalams skirtų gaminių liniją nauju laidiniu nuotolinio valdymo prietaisu – „Canon“ nuotolinio valdymo pultu RC-V100, pritaikytu profesionalams skirtoms vaizdo kameroms. skaityti »