Elektroniniai kontaktiniai lęšiai: papildyta realybė tiesiogiai akyje

Publikuota: 2011 m. gruodžio 15 d. ketvirtadienis

Tai jau matyta daugelyje fantastikos filmų: įvairi informacija apdorojama realiame laike ir tiesiogiai projektuojama į herojaus (ar antiherojaus) akį.

Tačiau tai gali tapti ir realybe – tyrėjų grupė, vadovaujama profesoriaus Babrako Parvizo (Babak Parviz) iš Vašingtono universiteto (JAV), jau pradeda išmėginti tokių lęšių prototipus. Kol kas jie turėtų nuvilti Holivudo filmų gerbėjus – juose mikroskopiniu LED šviestuku atvaizduojamas tik vienas pikselis, tai yra tik vienas taškas.

Tiesa, vieno pikselio problema nėra pati didžiausia – šiuolaikinė mikroelektronika leidžia suformuoti lęšio paviršiuje ir mikro ekraną, ir parengti jam duomenis, pavyzdžiui, stebimo pastato koordinates, įstaigų sąrašą. Tą jau gali ir kai kurie išmanieji telefonai.

Tačiau yra ir daugiau problemų, kurias reikia išspręsti. Pirmoji – energija. Kol kas ji gaunama radijo bangomis, per anteną, įmontuotą lęšyje, tačiau radijo bangų šaltinį reikia laikyti vos kelių centimetrų atstumu nuo akies. Kita problema slypi pačioje akyje – minimalus atstumas, kurio vaizdą akis gali sufokusuoti yra keliolika centimetrų, ir vaizdas, esantis ant paties lęšio, yra neryškus, todėl reikia sukurti optinę sistemą, galinčią sufokusuoti vaizdą tiesiai į tinklainę.

Dar viena problema yra ta, kad lustų, kurie būtų visai prie pat akies vyzdžio, gamybai yra naudojami ir toksiški elementai, tačiau tyrėjų grupės teigimu, visa tai yra išsprendžiama, ir šiuo metu atliekami bandymai teikia vilčių, kad „super regėjimas“ yra įmanomas. Be to, visai tikėtina, kad  įvairių karinių technologijų organizacijos gali prisidėti, paspartindamos tyrimus. 

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Mokslininkai sukūrė smegenų veiklą mėgdžiojančius informacijos saugojimo įrenginius

RMIT (Royal Melbourne Institute of Technology) mokslininkai sukūrė naują nanoįrenginį, būsiantį itin stabilių ir patikimų naujos kartos atminties įrenginių pagrindu. skaityti »

Mokslininkai sukūrė nematomumo prietaisą

Įkvėpti Hario Poterio nematomo apsiausto, mokslininkai neseniai sukūrė keletą itin paprastų, tačiau naujų būdų paversti objektus nematomais. skaityti »

KTU keliasi į virtualią realybę

Pasivaikščioti dramblių kaimenėje Afrikoje, pasigrožėti Britų muziejaus eksponatais Londone ar tiesiog žengti į atvirą kosmosą neišeinant iš savo kambario – šias naujas patirtis žmonijai atveria žaibiškai populiarėjanti virtualios realybės technologija. skaityti »

Paslaptingo padaro fosilijos – senesnės ir už dinozaurus

Iš pirmo žvilgsnio šios fosilijos atrodo lyg perpus perpjautas granato vaisius, tačiau naujausi tyrimai atskleidė, kad tai 600 milijonų metų senumo nežinomų gyvūnų liekanos. skaityti »

Japonijoje vykstančioje turizmo parodoje lankytojus vilioja lietuviškas gintaras ir baletas

Šį savaitgalį, rugsėjo 25-28 d., Tokijuje vyksta pasaulyje viena didžiausių turizmo parodų „JATA Tourism EXPO Japan“. skaityti »

Buitiniai robotai užkariauja namus

Šiuolaikiniame pasaulyje tapo įprasta, kad vis daugiau darbų už mus padaro robotai. skaityti »

„nVidia“ paneigė sąmokslo teoriją: žmogus Mėnulyje vis tik buvo

Kompanijos „NVidia“ marketingo padalinys dirba iš tiesų ne veltui, ir tą demonstruoja naujausias vaizdo plokščių gamintojos atstovų pareiškimas. skaityti »

Elektroninis gepardas jau už laboratorijos ribų

Masačusetso technologijų instituto (MIT) inžinieriai ištobulino robotą-gepardą („Cheetah“), kuris puikiai atkartoja realaus gyvūno judesius ir tai daro visiškai savarankiškai. skaityti »

VGTU mokslininkas kolekcionuoja įdomiausius pasaulio pieštukus

Japoniškas – su deimantu, karališkasis – su tikra karūna, didžiųjų kūrėjų-menininkų vardais papuošti ar išleisti olimpinių žaidynių metu – tai Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros doc. dr. Kęstučio Skerio pieštukai, kolekcionuoti apie 50 metų. skaityti »

„YuMi“ – robotas, pradėsiantis naują automatizavimo erą

„YuMi“ yra dvirankis robotas, galintis dirbti kartu su žmogumi. skaityti »