Elektroniniai kontaktiniai lęšiai: papildyta realybė tiesiogiai akyje

Publikuota: 2011 m. gruodžio 15 d. ketvirtadienis

Tai jau matyta daugelyje fantastikos filmų: įvairi informacija apdorojama realiame laike ir tiesiogiai projektuojama į herojaus (ar antiherojaus) akį.

Tačiau tai gali tapti ir realybe – tyrėjų grupė, vadovaujama profesoriaus Babrako Parvizo (Babak Parviz) iš Vašingtono universiteto (JAV), jau pradeda išmėginti tokių lęšių prototipus. Kol kas jie turėtų nuvilti Holivudo filmų gerbėjus – juose mikroskopiniu LED šviestuku atvaizduojamas tik vienas pikselis, tai yra tik vienas taškas.

Tiesa, vieno pikselio problema nėra pati didžiausia – šiuolaikinė mikroelektronika leidžia suformuoti lęšio paviršiuje ir mikro ekraną, ir parengti jam duomenis, pavyzdžiui, stebimo pastato koordinates, įstaigų sąrašą. Tą jau gali ir kai kurie išmanieji telefonai.

Tačiau yra ir daugiau problemų, kurias reikia išspręsti. Pirmoji – energija. Kol kas ji gaunama radijo bangomis, per anteną, įmontuotą lęšyje, tačiau radijo bangų šaltinį reikia laikyti vos kelių centimetrų atstumu nuo akies. Kita problema slypi pačioje akyje – minimalus atstumas, kurio vaizdą akis gali sufokusuoti yra keliolika centimetrų, ir vaizdas, esantis ant paties lęšio, yra neryškus, todėl reikia sukurti optinę sistemą, galinčią sufokusuoti vaizdą tiesiai į tinklainę.

Dar viena problema yra ta, kad lustų, kurie būtų visai prie pat akies vyzdžio, gamybai yra naudojami ir toksiški elementai, tačiau tyrėjų grupės teigimu, visa tai yra išsprendžiama, ir šiuo metu atliekami bandymai teikia vilčių, kad „super regėjimas“ yra įmanomas. Be to, visai tikėtina, kad  įvairių karinių technologijų organizacijos gali prisidėti, paspartindamos tyrimus. 

Šaltinis: mokslasplius.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kuriama technologija, gebanti perduoti žmogaus mintis

Išradėjas ir verslininkas Elon Musk tikisi sukurti technologiją, padedančią žmonėmis keistis mintimis per atstumą. skaityti »

Kanados banke – šokantis robotas konsultantas

Kanados bankas ATB pradėjo testuoti Japonijos įmonės „Softbank“ robotą „Pepper“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »