Elektroniniai laiškai teršia atmosferą?

Publikuota: 2011 m. liepos 18 d. pirmadienis

Dauguma žmonių yra įsitikinę, kad elektroniniai laiškai nedaro jokios įtakos aplinkai. Tačiau atlikę naują tyrimą prancūzų ekologai išsiaiškino, kad išsiuntus aštuonis elektroninius laiškus į atmosferą patenka tiek pat anglies dioksido, kiek automobiliu nuvažiavus vieną kilometrą.

Prancūzijos aplinkosaugos ir energetikos kontrolės agentūra „Ademe“ atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad elektroninių laiškų siuntimas taip pat prisideda prie atmosferos teršimo. Siunčiant laišką, kurio dydis yra apie 1 megabaitą, į atmosferą patenka 19 gramų anglies dioksido. Palyginkime – nuvažiavus automobiliu vieną kilometrą, į atmosferą patenka 140 gramų anglies dioksido. Aštuonių elektroninių laiškų išsiuntimas gamtai padaro tokią pat žalą, kaip ir vieno kilometro kelionė automobiliu. Ekspertai aiškina, kad prieš patekdamas į adresato pašto dėžutę laiškas daugybę kartų kopijuojamas skirtinguose serveriuose. Tam naudojama daugybė elektros energija maitinamų sistemų. Kuo ilgesnis laiškas, tuo labiau jis teršia atmosferą, rašo „La Repubblica“.

Tyrėjų duomenimis, kiekvieną dieną pasaulyje išsiunčiama apie 250 mlrd. elektroninių laiškų, iš jų 80 proc. – brukalai. Prognozuojama, kad 2013 metais šis skaičius gali išaugti iki 500 mlrd. per dieną.

Vidutiniškai per dieną gauname 58 laiškus o išsiunčiame – 33. Jeigu šį skaičių padaugintume iš 250 darbo dienų per metus, tai per metus vienas žmogus į atmosferą „išmesta“ 13,6 tonų anglies dioksido.

Šaltinis: ekonomika.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

„Asus“ išleido robotą šeimai

Japonų bendrovė „Asus“ pristatė namų robotą „Zenbo“, kuris pravers ir suaugusiesiems, ir vaikams. skaityti »

Elektroninė urna prikels mirusiuosius naujam gyvenimui

Bendrovė „Bios Urn“ sukūrė elektroninę urną „Bios Incube“, kurioje mirusiojo pelenai tampa augalo maistu. skaityti »

Nori pasikalbėti – pridėk pirštą prie ausies

„Samsung“ priklausanti Pietų Korėjos įmonė „Innomdle Lab“ kuria išmanųjį laikrodį, kurį dėvėdamas žmogus galės paskambinti telefonu tiesiog pridėjęs prie ausies pirštą. skaityti »

„MasterCard“ sukūrė programą robotui padavėjui

„MasterCard“ pristatė pirmą komercinę programą, skirtą robotui androidui „Pepper“. Naudodamasis ja, robotas taps paslaugiu padavėju. skaityti »

Šunys paramą priims mokėjimo kortelėmis

„Blue Cross“ šunims pasiuvo liemenes su įdiegtu bekontakčiu „PayPal“ kortelių skaitytuvu. skaityti »

Langai bus gaminami iš permatomos medienos

Profesoriaus Liangbing Hu vadovaujama grupė atrado būdą, kaip paversti medieną visiškai permatoma pašalinant iš jos ligniną. skaityti »

Šunys irgi kelia nuotraukas į „Facebook“

„Pedigree“ sukūrė fotografuojančią liemenę šunims „The Posting Tail“, kuri fotografuoja vaizdus tuomet, kai šuo ima smarkiai vizginti uodegą. skaityti »

Tėvai galės sekti vaikams pasakas nebūdami šalia

Korėjiečių įmonė „Samsung“ nusprendė padėti tėvams, grįžtantiems vėlai iš darbo ar dažnai būnantiems komandiruotėse, palaikyti artimesnį ryšį su vaikais. skaityti »

Daugiausia uždirbančių vadovų sąrašo viršuje – gydytojas

JAV gydytojas Patrikas Sun Šiong 2015 metais tapo daugiausiai uždirbančiu vadovu JAV. skaityti »

Kinė humanoidė nustebino grožiu

Kinijos mokslo ir technologijų universitete Hefėjuje oficialiai pristatytas moteriškos išvaizdos robotas „Jiajia“. skaityti »