Elektroniniai laiškai teršia atmosferą?

Publikuota: 2011 m. liepos 18 d. pirmadienis

Dauguma žmonių yra įsitikinę, kad elektroniniai laiškai nedaro jokios įtakos aplinkai. Tačiau atlikę naują tyrimą prancūzų ekologai išsiaiškino, kad išsiuntus aštuonis elektroninius laiškus į atmosferą patenka tiek pat anglies dioksido, kiek automobiliu nuvažiavus vieną kilometrą.

Prancūzijos aplinkosaugos ir energetikos kontrolės agentūra „Ademe“ atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad elektroninių laiškų siuntimas taip pat prisideda prie atmosferos teršimo. Siunčiant laišką, kurio dydis yra apie 1 megabaitą, į atmosferą patenka 19 gramų anglies dioksido. Palyginkime – nuvažiavus automobiliu vieną kilometrą, į atmosferą patenka 140 gramų anglies dioksido. Aštuonių elektroninių laiškų išsiuntimas gamtai padaro tokią pat žalą, kaip ir vieno kilometro kelionė automobiliu. Ekspertai aiškina, kad prieš patekdamas į adresato pašto dėžutę laiškas daugybę kartų kopijuojamas skirtinguose serveriuose. Tam naudojama daugybė elektros energija maitinamų sistemų. Kuo ilgesnis laiškas, tuo labiau jis teršia atmosferą, rašo „La Repubblica“.

Tyrėjų duomenimis, kiekvieną dieną pasaulyje išsiunčiama apie 250 mlrd. elektroninių laiškų, iš jų 80 proc. – brukalai. Prognozuojama, kad 2013 metais šis skaičius gali išaugti iki 500 mlrd. per dieną.

Vidutiniškai per dieną gauname 58 laiškus o išsiunčiame – 33. Jeigu šį skaičių padaugintume iš 250 darbo dienų per metus, tai per metus vienas žmogus į atmosferą „išmesta“ 13,6 tonų anglies dioksido.

Šaltinis: ekonomika.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Kas lemia interneto spartą?

Pastaruoju metu interneto sparta tapo vienu esminių veiksnių, renkantis interneto paslaugų teikėją. Nuotolinis mokymasis, nuotolinis darbas, nuotolinės treniruotės ir kitokia veikla, vykdoma per vaizdo konferencijas, kuriose iš vienų namų vienu metu dalyvauja keli šeimos asmenys,... skaityti »

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

A. Einšteino robotas mokys fizikos

Las Vegase vykusioje parodoje „Consumer Electronics Show“ bendrovė „Hanson Robotics“ pristatė besimokantį robotą, turintį garsaus fiziko Alberto Einšteino veidą. skaityti »

Automobilio salonas tieks namams elektrą ir pramogas

Buitinės elektronikos parodoje CES automobilių gamintoja „Hyundai“ pristatė išmaniųjų namų integracijos su bepiločiu automobiliu koncepciją. skaityti »

Kinai sukūrė televizorių, plonesnį už telefoną

JAV vykusioje parodoje „CES 2017“ pristatytas naujas televizorius „Mi TV 4“. skaityti »

„Kissenger“ per nuotolį perduos bučinį

Londono universiteto inžinieriai nusprendė padovanoti žmonėms galimybę per nuotolį dalytis bučiniais. skaityti »

Japonijoje darbuotojus jau keičia dirbtinis intelektas

Japonijos draudimo bendrovė „Fukoku Mutual Life Insurance“ planuoja daugiau nei 30 savo darbuotojų pakeisti dirbtinio intelekto sistemomis. skaityti »

Du doleriai šviesos greičio

Lenkijos monetų kalykla iškalė „Šviesos greičio“ monetą Naujosios Zelandijos salai Niujė. skaityti »

Įdomiausios lietuviškos inovacijos 2016-aisiais

Lietuviški pieno baltymo pluošto ar alijošiumi prisotinti drabužiai, išmanus žvejybos sonaras, papildytos realybės knygelės vaikams, išmaniosios termožaliuzės – jau ne naujiena. Ką unikalaus šiemet sukūrė ar pristatė rinkai lietuviai? skaityti »

Kompiuteris prieš žmogų

Ar kompiuteris tikrai pranašesnis už žmogų ir gali jį visiškai pakeisti? Palyginkime. skaityti »

Išmanusis veidrodis – tobulam makiažui

išmanusis veidrodis „Juno“ imituoja norimą apšvietimą, kad makiažas būtų kuo tobulesnis. skaityti »

Latvijos bankas išleido beveik permatomą kolekcinę monetą

Latvijos centrinis bankas pristatė kolekcinę 5 eurų monetą „Žemė“, pagamintą iš pusiau permatomos keramikos. skaityti »