Fermos po vandeniu

Publikuota: 2008 m. rugsėjo 9 d. antradienis

Povandeninis pasaulis
Atvirame vandenyne plaukiojančios žuvų veisyklos gali tapti alternatyva tradicinei žvejybai, kuri iki 2050-ųjų grasina iššluoti visas komercines rūšis.

Technologija, kaip manoma, leis žuvims geriau jaustis ir sumažins atskirų ekosistemų taršą. Pirmieji „klajojančių narvų“ bandymai dabar vyksta Puerto Rike.

Pakrantėse įrengti dideli stacionarūs žuvų ūkiai nėra naujiena, tačiau baiminamasi, kad jie gali pakenkti vietinėms ekosistemoms.

„Priklausomai nuo auginamo guoto dydžio, dideli žuvų fekalijų kiekiai, nusėdantys po narvu, gali pakenkti jūros dugnui“, – teigia Masačiusetso technologijos instituto mokslininkas Cliffas Goudey‘us. Kita problema – audros, per kurias patikimai įtvirtinti narvus yra sudėtinga.

Todėl C. Goudey‘ui kilo mintis sukurti laisvai plaukiojančius narvus, kurie neužsibūtų vienoje vietoje taip ilgai, kad spėtų pakenkti ekosistemoms, o per audras plauktų kartu su bangomis ir nesubyrėtų.

Visai neseniai Puerto Rike buvo išbandytas pirmasis toks rutulio formos narvas, kurio skersmuo siekia 19 metrų. Narvas paprastai plaukia kartu su vandenyno srovėmis, tačiau jei jis nukryptų per toli į šalį, atgal jį grąžintų du 2,4 m skersmens sraigtai. Elektra juos aprūpina dyzelinis generatorius, įrengtas nedidelėje valtelėje virš narvo. Sraigtai pajėgia narvą stumti 0,3 m/s greičiu reikiama kryptimi.

Tobulinamuose narvuose planuojama įrengti palydovinės navigacijos sistemas bei maršruto planavimo programas. Tuomet būtų galima ne tik automatiškai palaikyti veisyklų kursą, tačiau ir parplukdyti jas į pakrantę atėjus „derliaus rinkimo“ metui. Nebus galima apsieiti ir be technologijos, apsaugančios narvus nuo laivų ir kitų nenumatytų kliūčių.

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

A. Einšteino robotas mokys fizikos

Las Vegase vykusioje parodoje „Consumer Electronics Show“ bendrovė „Hanson Robotics“ pristatė besimokantį robotą, turintį garsaus fiziko Alberto Einšteino veidą. skaityti »

Automobilio salonas tieks namams elektrą ir pramogas

Buitinės elektronikos parodoje CES automobilių gamintoja „Hyundai“ pristatė išmaniųjų namų integracijos su bepiločiu automobiliu koncepciją. skaityti »

Kinai sukūrė televizorių, plonesnį už telefoną

JAV vykusioje parodoje „CES 2017“ pristatytas naujas televizorius „Mi TV 4“. skaityti »

„Kissenger“ per nuotolį perduos bučinį

Londono universiteto inžinieriai nusprendė padovanoti žmonėms galimybę per nuotolį dalytis bučiniais. skaityti »

Japonijoje darbuotojus jau keičia dirbtinis intelektas

Japonijos draudimo bendrovė „Fukoku Mutual Life Insurance“ planuoja daugiau nei 30 savo darbuotojų pakeisti dirbtinio intelekto sistemomis. skaityti »

Du doleriai šviesos greičio

Lenkijos monetų kalykla iškalė „Šviesos greičio“ monetą Naujosios Zelandijos salai Niujė. skaityti »

Įdomiausios lietuviškos inovacijos 2016-aisiais

Lietuviški pieno baltymo pluošto ar alijošiumi prisotinti drabužiai, išmanus žvejybos sonaras, papildytos realybės knygelės vaikams, išmaniosios termožaliuzės – jau ne naujiena. Ką unikalaus šiemet sukūrė ar pristatė rinkai lietuviai? skaityti »

Kompiuteris prieš žmogų

Ar kompiuteris tikrai pranašesnis už žmogų ir gali jį visiškai pakeisti? Palyginkime. skaityti »

Išmanusis veidrodis – tobulam makiažui

išmanusis veidrodis „Juno“ imituoja norimą apšvietimą, kad makiažas būtų kuo tobulesnis. skaityti »

Latvijos bankas išleido beveik permatomą kolekcinę monetą

Latvijos centrinis bankas pristatė kolekcinę 5 eurų monetą „Žemė“, pagamintą iš pusiau permatomos keramikos. skaityti »