Harvardo tyrėjai manipuliuodami delikačiomis cheminėmis reakcijomis išaugino mielus mikroskopinių žiedų sodus.
Harvardo tyrėjai manipuliuodami delikačiomis cheminėmis reakcijomis išaugino mielus mikroskopinių žiedų sodus. Galbūt nanorožės ar nanofrezijos nekvepia taip, kaip kvepia organiniai šių augalų prototipai, tačiau nanopasaulyje jos atrodo neabejotinai kerinčiai.
Harvardo universiteto mokslininkai ištobulino vandenyje atliekamas chemines reakcijas taip, kad išauga ir pražysta nuostabios gėlės. Šios mikroskopinės struktūros – kristalai, kurie susiformuoja (vienu sykiu – viena molekulė) ant stiklo paviršiaus, panardinto į menzūrą su vandens, bario chlorido ir natrio silikato tirpalu. Kai vandenyje natūraliai ištirpsta ore esantis anglies dvideginis, menzūroje prasideda cheminė reakcija – formuojasi gėlių pavidalą įgyjantys kristalai.
Nors spalvos šiose nanogėlių nuotraukose nėra tikros, gėlių forma yra natūrali – išlinkius ir nelygumus mokslininkams pavyko gauti maišant cheminių reakcijų komponentus. Kristalų „augimo“ kryptį lemia įvairūs cheminiai ingredientai. Pavyzdžiui, lapo formos išgaunamos tirpaluose su papildomu anglies dvideginio kiekiu.
„Kai žvelgi į jas pro elektroninį mikroskopą, atrodo, tarsi nertum į vandenyną ir ten pamatytum neaprėpiamus koralų ir kempinių laukus, – pasakoja eksperimento autorius iš Harvardo universiteto Vimas Nurduinas (Wim L. Noorduin), kurio straipsnis publikuotas žurnale „Science“. – Kartais aš net pamirštu fotografuoti – taip gera tokiais augalais tiesiog pasigrožėti.“