Helovino šventės šaknys

Publikuota: 2008 m. spalio 15 d. trečiadienis

Honkonge ruošiamasi Helovinui

Šiandieninėje Amerikoje Halovinas yra virtęs nekalta, daug linksmybių vaikams (suaugusiems irgi) atnešančia švente, kai apsirengiama šiurpą keliančiais kostiumais ir vaikštinėjama nuo durų prie durų pokštaujant („Trick-or-Treating“), kai valgoma daug saldainių.
Tačiau šventės šaknys gilios ir siekia žilą senovę. Ši šventė– puikus kultūrų susimaišymo pavyzdys.


Senovės keltai (Celts), gyvenę Britanijoje ir Airijoje (Ireland), lapkričio 1-ąją švęsdavo kaip pirmą naujų metų dieną. Rudens derlius tuo metu būdavo nuimtas ir sudėtas saugyklose, o žiema atpūsdavo pirmas šaltas dienas. Saulė toldavo ir tamsos karalystė pradėdavo plėsti savo valdas. Spalio 31 dienos saulėlydis reikšdavo paskutinį senųjų metų, vadintų Samhain, vakarą (tarti „sow-in“, rimuojant su „cow-in“).


Mūsų protėviai tikėjo, kad tuo metų laiku mirties dvasios peržengdavusios tam tikrą ribą ir įsiverždavusios į gyvųjų pasaulį, besidairydamos kūnų, kuriuos galėtų užvaldyti kitais metais. Šiurpokas vaizdinys, todėl jie gesindavo ugniavietes namuose, paversdami juos šaltais ir nepatraukliais dvasioms. Tą vakarą užsidėdavo kaukes, apsirengdavo žmonių nedėvimais drabužiais ir marširuodavo aplink savo kaimus, nubaidinėdami dvasias. Jie dar tikėjo, kad šiuo metų laikotarpis tinka bendravimui su mirties dvasiomis ir įmanoma panaudoti tamsos galią ateities „pamatymui“.


Kai 1-ame amžiuje romėnai užkariavo Britaniją ir Airiją (British Isles), jie šventę praturtino dviejų švenčių – Feralia ir Pomona– elementais.
Feralia buvo skirta pagerbti visiems (žinomiems ir nežinomiems) mirusiems, o Pomona– derliaus festivalis, vardą gavęs nuo vaisių ir medžių deivės.
Buvo laimingai linksminamasi, kuriant dekoracijas su obuolių bei riešutų elementais, geriant sidrą ir, pasilenkus ties kubilu, lūpomis gaudant (bobbing) obuolius, plūduriuojančius vandens paviršiuje.


835 m. popiežius Gregory katalikiškos šventės šventimą perkėlė į lapkričio 1-ą (iš gegužės 13 d.) Katalikų bažnyčia tais laikais susidurdavo su dideliais sunkumais, įtikinėdama žmones nustoti švęsti pagoniškas šventes. Taigi, užuot paskelbusi senąsias šventes neteisėtomis ir sukeldama konfliktą, ji pervertė jas į „krikščioniškas“. Nuo to laiko spalio 31 buvo pradėta vadinti Visų Šventųjų išvakarėmis. Tai nebebuvo visiems mirusiems skirtas festivalis (išskyrus tuos, kurie mirė kaip bažnyčios kankiniai). Katalikų bažnyčia sukūrė pridėtinę šventę lapkričio 2 d., pavadindama ją Visų Sielų diena, skirtą visiems mirusiems pagerbti, bet krikščionišku, o ne pagonišku būdu.

Pokštavimas „Trick-or-Treating“ galėjo atsirasti kaip tik tuo metu, kartu su naujai užgimusia tradicija, vadinama „sielavimu“. Lapkričio 2-ą, Visų Sielų dieną, krikščionys vaikštinėjo nuo durų prie durų, kaulydami taip vadinamų „sielos pyragų“. Tai buvo maži, kvadratiniai pyragaičiai, padaryti iš duonos ir serbentų. Atsilygindami elgetos pasižadėdavo melstis už tokią išmaldą duodančių žmonių mirusius giminaičius. Kuo daugiau pyragėlių gaudavo, tuo daugiau privalėdavo sukalbėti maldų.


Tuo metu buvo tikima, kad po mirties siela kuriam laikui lieka skaistykloje (in limbo). Maldos, netgi pašaliečių maldelės, neva galėjo mirusiam asmeniui padėti patekti į rojų.
Vėlesniais amžiais žmonės, organizuodavę kaimo šventes, keliaudavo nuo namo prie namo, rinkdami aukoms maistą ir malkas (ugniavietei). Aukojantys turėjo klestėti ateinančiais metais, o šykštieji – atvirkščiai, gyventi nepritekliuose.
Šiandien moliūguose išpjaustinėjame veidus, įstatome žvakes ir vadiname tokius savo rankų kūrinius Jack-O’Lanterns. Šios tradicijos ištakos – airių folklore.


Pasak vienos istorijos, kažkada gyvenęs žmogus vardu Jack, plačiai pagarėjęs girtuoklis ir triukšmadarys. Jis kartą įviliojęs velnią į medį. Šis įsiropštęs ir susirangęs ant viršutinės šakos, o Jack tuo metu, stovėdamas apačioje, to medžio kamieno žievėje išraižęs kryžiaus ženklą tai velnias nebegalėjęs nulipti. Girtuoklis liepęs velniui pasižadėti, kad šis niekada jo nepagundys ir po to paleidęs. Po mirties Jack niekaip negalėjęs patekti į rojų – dėl palaido savo gyvenimo – o velnias tebebuvęs piktas ir nepriėmęs jo į pragarą. Girtuoklio siela buvusi priversta klaidžioti šaltoje tamsoje ištisą amžinybę. Velnias jam davęs ropę su įstatytu žėruojančiu nuodėguliu – kad kiek pasišviestų ir sušiltų. Airiai, sekdami šiuo savo papročiu Amerikoje, suprato, kad moliūgą lengviau rasti ir daug paprasčiau išskobti negu ropę – gaminant šventinį žibintą. Halloween’as – keista šventę, nes ji apie mirtį. Pati mintis dažnai priverčia pasijausti nejaukiai.


Tačiau amžių amžiais mirčiai skirtas šventes atvirai šventė daugybė pasaulio kultūrų, atrasdamos kelius nežinomybę padaryti mažiau gąsdinančia. Tai, kas šiandien atrodo kaip kvailiojimas ar net nepagarba mirusiems, tėra mirties pripažinimo – kad ji visad šalia mūsų – faktas. Pagaliau ar tai ne natūrali gyvenimo dalis, kuri anksčiau ar vėliau aplankys kiekvieną iš mūsų?


 

Šaltinis: www.aidas.us
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Ateityje – elektroninių knygų mugės?

Vilniuje vykstanti knygų mugė vis dar vilioja jų gerbėjus arba tiesiog smalsuolius, tačiau nejučia kelia ir diskusijas – ar 21 amžius vis dar priklauso popierinėms knygoms? skaityti »

Studentai iš popieriaus sukūrė rekordinį Eifelio bokštą

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) iškilo vienas žymiausių Paryžiaus simbolių – Eifelio bokštas. 8,58 m aukščio ir 3,42 m pločio kūrinys iš popieriaus ritinėlių pretenduoja į Lietuvos rekordų knygą kaip aukščiausias popierinis bokšto maketas. skaityti »

Kompiuteris stebės socialinių tinklų naudotojų nuotaiką

Amerikiečių mokslininkai sukūrė metodiką, kuri nustato socialinių tinkų naudotojų nuotaiką pagal jų publikuojamas nuotraukas. skaityti »

VU studentai sukūrė piešiantį robotą

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai „Lego Mindstorms“ pagrindu sukonstravo ir suprogramavo ant A0 formato popieriaus lapo piešiantį robotą. skaityti »

Studentų suprogramuotame žaidime – partizaninio karo tema

Dalyvaudami „Problemų sprendimu grįsto mokymosi“ projekte (Problem Based Learning), Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai sukūrė mobiliesiems telefonams skirtą žaidimą „Forest brothers“ (liet. „Miško broliai“). skaityti »

Ekranų valikliui DROP – tarptautinių dizainerių įvertinimas

Šių metų konkurso „iF DESIGN AWARD 2015” laimėtojas – ekranų valiklis DROP. skaityti »

Sukurta rekordiškai ilgai dirbsianti vėjo jėgainė

Vokietijos energetikos bendrovė „Enercon“ pristatė naują 4 MW galingumo vėjo jėgainių seriją „EP4“, kurios trys skirtingi modeliai veiks ypač ilgai: kūrėjai teigia, kad jos elektrą sėkmingai gamins mažiausiai 30 metų. O tai lems mažesnę elektros kainą. skaityti »

Lidso universiteto tyrėjas nustebino fotokonkurso žiuri komisiją ypatingu kadru

Lidso universiteto Medicinos mokyklos tyrėjas Fraseris Macrae paskelbtas nacionalinio fotografijos konkurso nugalėtoju už štai šią nuotrauką, kurioje įamžintas mūsų kūnuose esantis kraujas. skaityti »

Kaip nesunkiai susitaupyti pinigų?

SEB banko šeimos finansų ekspertė pataria, kaip nesunkiai susitaupyti pinigų. Visai neseniai jos viena „Facebook“ draugė pasidalino receptu, kaip lengvai susitaupyti pinigų. skaityti »

Kosmoso vaizdas iš NASA – pirmą kartą lietuviškame filme

Lietuviškas kinas žengia į naują lygmenį – netrukus kino teatruose pasirodysiančiame filme „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ žiūrovai išvys kosmose filmuotus vaizdus. skaityti »