Vokiečių mokslininkai tiki, jog Senovės Egipto karalienė nebuvo tokia tobula gražuolė. Subtiliai iš klinties išpjautas garsiosios Nefertitės veidas parodo kruopštų skulptoriaus darbą, kuris galbūt išlygino raukšles aplink burną bei taisė nelygią nosį tam, kad kuo geriau pavaizduotų „Nilo Grožį“.

Biustas, kurį rado Egipte 1912 metais Tell el-Amarne, dabar laikomas Berlyno Altes muziejuje.
Labai tikėtina, kad biusto kūrėjas Akhenaten buvo įgaliotas reprezentuoti Nefertitę pagal savo asmeninį suvokimą, teigia Alexander Huppertz Berlyno instituto direktorius.

67 centimetrų biustą atrado vokiečių archeologas Ludwigas Borchardas. Garsaus karališkojo skulptoriaus Thutmose studijos kasinėjimo metu rasta skulptūra susideda iš klinties branduolio, kurį dengia įvairaus storio tinko sluoksniai.

Tyrėjai 1992 metais analizavo skulptūrą CT technologija, tačiau technologiniai privalumai Huppertz ir kolegoms leido knaisiotis kur kas giliau po skulptūrą. Jų tyrimas parodė, jog lyginant išorinį tinko veidą, vidinis veidas turėjo mažesnius skruostikaulius, mažesnę nosies dalį ties ketera, kiek daugiau raukšlių aplink burną ir žandus bei mažiau gylio ties akies voku.

Pakeitimai, ko gero, buvo atlikti norint kuo labiau išgražinti karalienę, taip priartinant ją prie idealaus tų laikų grožio standarto.

Tyrėjai rado kelis skirtingus įtrūkimus, lygiagrečius paviršiui: biusto pečiuose, karūnos užpakalinėje dalyje bei žemesniuose biusto sluoksniuose.

Nefertitės skulptūra ne pirma, kurios grožiu buvo suabejota. Kleopatra, kurios grožis buvo bemaž toks pat legendinis, buvo vaizduojama nemeilikaujant. Kleopatros statula rodyta Britų muziejuje yra nedidelio ūgio ir kiek apkūni.