Praėjusiais metais modernios technologijos itin sėkmingai veržėsi į akinių rinką. Vasarą JAV, o kiek vėliau ir Europos rinkai buvo pristatyti pirmieji elektroniniai akiniai, automatiškai prisitaikantys prie skirtingu atstumu žmogaus matomų objektų.
Praėjusiais metais modernios technologijos itin sėkmingai veržėsi į akinių rinką. Vasarą JAV, o kiek vėliau ir Europos rinkai buvo pristatyti pirmieji elektroniniai akiniai, automatiškai prisitaikantys prie skirtingu atstumu žmogaus matomų objektų. Gamintojų teigimu, tokie akiniai tinka tiek skaitymui, tiek ir žiūrėjimui į tolį, mat žmogus dėvintis akinius gali pakeisti akinių židinio nuotolį automatiškai, tai yra, palenkęs galvą, arba rankiniu būdu, palietęs akinių rėmelyje paslėptą jungiklį.
Metų pabaigoje mokslininkai prakalbo ir apie naują iššūkį – kontaktinius lęšius, kuriuose vaizdas būtų projektuojamas tiesiai prieš akis. Naudojantis jau sukurtais lęšiais bandoma skaityti elektroninius laiškus, naudotis kitomis išplėstinės tikrovės paslaugomis. Didžiausia iškilusi kliūtis jau praeityje – po ilgų bandymų mokslininkams pavyko priversti žmogaus akį susifokusuoti ties vaizdu, kuris projektuojamas lęšio paviršiuje. Natūralu, kad ryškus vaizdas matomas tuomet, kai stebimas objektas yra bent už kelių centimetrų nuo akies, tačiau mokslininkams pavyko pritaikyti lęšius taip, kad juose rodomas vaizdas būtų ryškūs. Planuojama, kad artimiausiu metu tokiais kontaktiniais lęšiais bus galima skaityti ir tekstą.
Spartėjant mobiliojo interneto tinklams bei didėjant išmaniųjų telefonų galimybėms, vis daugiau vartotojų įsigyja šiuos nedidelius nešiojamus kompiuterius primenančius prietaisus, kurie gali atlikti begales naudingų ir pramoginių funkcijų. Tad kodėl viena iš jų negalėtų pagelbėti silpnaregiams? Oksfordo universiteto mokslininkai jau dabar pluša ties projektu, kurio rezultatai gerokai palengvintų regos sutrikimų kamuojamiems žmonėms. Konstruojant akinių rėmelius bandoma pritaikyti technologijas, kurios iki šiol buvo diegiamos tik išmaniesiems telefonams ar kompiuteriniams žaidimams. Rėmeliuose ir akinių lęšiuose įmontuotos vaizdo kameros bei LED sistemos šviesos ir spalvų signalai, kuriais būtų užkoduoti tiek buities reikmenys, tiek žmonių veidai ir silpnai matančiam žmogui pagelbėtų geriau orientuotis aplinkoje. Tokio tipo išmanieji akiniai, pasak kūrėjų, sugebėtų netgi garsu skaityti laikraščius – identifikuotas tekstas būtų įgarsinamas ir transliuojamas per specialias ausines.
Vieno didžiausių optikos tinklų Lietuvoje „Fielmann“ vadovo Gintauto Kersnausko manymu, pastarųjų metų inovacijos tik patvirtina, kad ir šiais metais išmaniųjų telefonų technologijos vis labiau brausis į akinių rinką. Rimtus ketinimus veržtis į optometrijos pramonę, G. Kersnausko nuomone, iliustruoja dar 2008 metais amerikiečių technologijų giganto „Apple“ įsigytas vadinamųjų „iGlasses“ patentas. „Stebėti futbolo varžybas ne TV ekrane, o individualiai per akinius sporto aistruoliams būtų keblu, tačiau idėja akiniuose įdiegti GPS sistemą ar vaizdo / foto kamerą atrodo gana viliojanti ir praktiška, - sako G. Kersnauskas. Žvelgdamas į ateitį optikų tinklų vadovas vis dėlto prognozuoja, kad artimiausiu metu nei išmanieji, nei elektroniniai akiniai įprastinių korekcinių akinių iš rinkos neišstums, bet taps dar viena pramoga modernių technologijų entuziastams.