Angelo Tremblay`aus vadovaujama tyrėjų komanda stebėjo 14 studentų suvartojamo maisto kiekį po to, kai jie atliko tris skirtingas užduotis, rašo telegraph.co.uk.

Pirmoji užduotis – ramus atsipalaidavimas sėdint, antroji – teksto skaitymas ir apibendrinimas, trečioji – atminties, dėmesio ir budrumo reikalaujančių kompiuterinių testų atlikimas.

Studentai gautas užduotis atlikinėjo 45 minutes ir po to buvo pakviesti prie vaišių stalo, kur galėjo valgyti tiek, kiek nori.

Anot mokslininkų, intelektualiam darbui atlikti reikia tik 3 kalorijų daugiau nei ramiai sėdint. Tačiau studentai, atlikę antrą užduotį, suvartojo 203 kalorijomis daugiau, o atlikę trečiąją net 253 kalorijomis daugiau.

Prieš ir po užduočių paimti studentų kraujo mėginiai rodo, kad intelektualus darbas sukelia didesnius gliukozės kraujyje svyravimus nei poilsis.

„Šis gliukozės svyravimas gali būti sukeltas intelektualaus darbo įtampos“, – sako vienas tyrėjų Jeanas-Philippe`as Chaputas.

Pasak mokslininko, didesnis maisto suvartojimas galėjo būti organizmo reakcija į šiuos svyravimus, kad atkurtų gliukozės balansą kraujyje.

Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Psychosomatic Medicine“ („Psichosomatinė medicina“).