Itin tikslus vandenilio laikrodis naujos fizikos paieškoms

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 7 d. ketvirtadienis

Itin tikslus, vandenilio molekulių ritmu tiksintis laikrodis galėtų padėti tirti fundamentalias konstantas, ieškant naujos fizikos požymių.

Atominiai laikrodžiai yra patys tiksliausi laikrodžiai pasaulyje. Jie matuoja radiacijos dažnį, kuris priverčia atomo elektronus peršokti iš vieno energijos lygmens į kitą. Toks procesas tam tikram elementui nekinta, todėl radiacijos periodu galima apibrėžti sekundę.

Laikrodžiai ne tik palaiko laiko ritmą. Jie turi daugybę pritaikymų, nuo kvantinių sistemų stimuliavimo iki gravitacijos matavimo. Tačiau kai kurių paslapčių įminimui reikalingas tikslumas pasiekia dabartinių laikrodžių tikslumo ribas.

Viename eksperimente atominiais laikrodžiais bandoma nustatyti protonų ir elektronų masių santykį. Atrodo, kad santykis pastovus, tačiau plečiantis visatai jis gali labai palengva keistis. Net ir mažo santykio poslinkio aptikimas gali pasakyti mums ar ši fundamentali konstanta praeityje turėjo skirtingas reikšmes. Tai gali būti suteikti pirmųjų kosmoso egzistavimo akimirkų užuominų.

Stephanas Schilleris iš Düsseldorfo universiteto Vokietijoje kartu su kolegomis mano, kad naudojantis molekulių, o ne atomų laikrodžiu, šią idėją galima patikrinti geriau. Remiantis komandos skaičiavimais, laikrodis su 2 vandenilio atomais jo centre galėtų suderinti kelis skirtingus dažnius vienu metu, todėl būtų tiksliau tiriami galimi protono ir elektrono masių santykio pasikeitimai.

O dėl to, kad vandenilio molekulės sudaro vos saujelę dalelių lyginant su didesniais cezio atomais, naudojant juos atominiame laikrodyje, turėtų būti daug lengviau atlikti teorinius skaičiavimus ir palyginti juos su realiais eksperimentais, sako komanda.

Wim Ubachs iš VU universiteto Amsterdame Nyderlanduose sutinka, kad molekuliniai laikrodžiai gali būti naudojami kaip didelio tikslumo fizikos priemonės. Tačiau jo nuomone vis dar reikia įveikti tokias technines kliūtis kaip skirtingų lazerių tobulinimas, kad šie vibruotų molekules skirtingais dažniais tuo pačiu metu.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Be vairo ir pedalų: pirmasis naujojo „Google“ autonomobilio bandomasis važiavimas

Jau kitais metais į JAV kelius ir gatves išriedės pirmasis dviviečių „Google“ autonomobilių (autonominių automobilių) šimtukas. skaityti »

Ateities baldai – judantys ir formą keičiantys robotai

Šveicarijos mokslininkai užsibrėžė sau tikslą sukurti išmaniuosius baldus, kurie galėtų judėti po visus namus ir prireikus keisti savo formą. skaityti »

„LitSat-1“ misijos pabaigą vainikuos krentančios žvaigždės žybsnis danguje

Jau po kelių savaičių Kauno technologijos universiteto (KTU) sukurtas lietuviškas palydovas „LitSat-1“ taps krentančia žvaigžde danguje, prieš tai paskutinį kartą ištransliavęs lietuvių tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva myli laisvę“. skaityti »

Vilniaus universitete bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso

Gegužės 21-ąją, 15 val. iš Vilniaus universiteto bibliotekos Baltosios salės tiesiogiai per LRT televizijos laidą „Laba diena, Lietuva“ visuomenei bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso. skaityti »

Lietuvių mokslininkai sukūrė treniruoklį žmonėms, patyrusiems insultą

Lietuvių sukurtas reabilitacijai po insulto ir nugaros smegenų pažeidimų skirtas eisenos treniruoklis pavadinimu „Eik“, pacientams padės greičiau grįžti į visavertį gyvenimą. skaityti »

Italų dizainerį sužavėjo KTU studento sukurtas išmanusis žiedas

Kūrybinėse dizaino dirbtuvėse studentai ir specialistai sukūrė ant piršto maunamą žiedą, kuriuo bus valdomi aplink mus esantys išmanieji įrenginiai – mobilusis telefonas, televizorius, kompiuteris, „protingas“ namas. skaityti »

KTU mokslininkai dalyvauja unikalaus meninio atrakciono kūrime

Jei manote, kad norėdami sužinoti naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, privalote prenumeruoti mokslinius leidinius ir dalyvauti mokslinėse konferencijose – klystate. skaityti »

Mados ir elektronikos rinkų konvergencija?

Aštuntame dešimtmetyje, pradėdamas kompiuterių revoliuciją, Bilas Geitsas siekė, jog kompiuteris būtų kiekvienuose namuose, ant kiekvieno darbo stalo... Įdomu, ar jis numanė, jog jau už keturių dešimtmečių daugelis ne tik turės po kelis, įvairių dydžių kompiuterius, bet ir sunkiai įsivaizduos savo kasdienybę be jų? skaityti »

Kviečiama išbandyti jėgas programinio kodo poezijos konkurse

Gegužės mėnesį prasideda programinio kodo poezijos konkursas, kurio metu programišiai kviečiami kurti eiles „Java“, „C++“ arba „C#“ kalbomis. skaityti »

IBM ir „National Geographic Kids“ pasiekė Guinnesso rekordą, 3D printeriu atspausdinę mažiausią pasaulyje žurnalo viršelį

„National Geographic Kids“ pranešė apie devintąjį pasiektą Guinness rekordą – šįkart už mažiausią žurnalo viršelį, sukurtą naudojant IBM patentuotą būdą. skaityti »