Itin tikslus vandenilio laikrodis naujos fizikos paieškoms

Publikuota: 2014 m. rugpjūčio 7 d. ketvirtadienis

Itin tikslus, vandenilio molekulių ritmu tiksintis laikrodis galėtų padėti tirti fundamentalias konstantas, ieškant naujos fizikos požymių.

Atominiai laikrodžiai yra patys tiksliausi laikrodžiai pasaulyje. Jie matuoja radiacijos dažnį, kuris priverčia atomo elektronus peršokti iš vieno energijos lygmens į kitą. Toks procesas tam tikram elementui nekinta, todėl radiacijos periodu galima apibrėžti sekundę.

Laikrodžiai ne tik palaiko laiko ritmą. Jie turi daugybę pritaikymų, nuo kvantinių sistemų stimuliavimo iki gravitacijos matavimo. Tačiau kai kurių paslapčių įminimui reikalingas tikslumas pasiekia dabartinių laikrodžių tikslumo ribas.

Viename eksperimente atominiais laikrodžiais bandoma nustatyti protonų ir elektronų masių santykį. Atrodo, kad santykis pastovus, tačiau plečiantis visatai jis gali labai palengva keistis. Net ir mažo santykio poslinkio aptikimas gali pasakyti mums ar ši fundamentali konstanta praeityje turėjo skirtingas reikšmes. Tai gali būti suteikti pirmųjų kosmoso egzistavimo akimirkų užuominų.

Stephanas Schilleris iš Düsseldorfo universiteto Vokietijoje kartu su kolegomis mano, kad naudojantis molekulių, o ne atomų laikrodžiu, šią idėją galima patikrinti geriau. Remiantis komandos skaičiavimais, laikrodis su 2 vandenilio atomais jo centre galėtų suderinti kelis skirtingus dažnius vienu metu, todėl būtų tiksliau tiriami galimi protono ir elektrono masių santykio pasikeitimai.

O dėl to, kad vandenilio molekulės sudaro vos saujelę dalelių lyginant su didesniais cezio atomais, naudojant juos atominiame laikrodyje, turėtų būti daug lengviau atlikti teorinius skaičiavimus ir palyginti juos su realiais eksperimentais, sako komanda.

Wim Ubachs iš VU universiteto Amsterdame Nyderlanduose sutinka, kad molekuliniai laikrodžiai gali būti naudojami kaip didelio tikslumo fizikos priemonės. Tačiau jo nuomone vis dar reikia įveikti tokias technines kliūtis kaip skirtingų lazerių tobulinimas, kad šie vibruotų molekules skirtingais dažniais tuo pačiu metu.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Sankt Peterburge pastatytas interaktyvus paminklas Steve‘ui Jobsui

Sausio 9 dieną Sankt Peterburge atidengtas paminklas kompanijos „Apple“ įkūrėjui Steve‘ui Jobsui. Paminklas yra išmaniojo telefono „iPhone 4“ formos ir 188 сm aukščio. skaityti »

Iš futbolininko atimtas telefonas dėl „Twitter“ priklausomybės

Anglų futbolo klubas „Bolton“ iš žaidėjo Marvino Sordello atėmė telefoną. Vyriausiasis komandos treneris Dougie Freedmanas nutarė, kad pastaruoju metu Marvinui išsivystė „Twitter“ priklausomybė. skaityti »

Sukurtas socialinis tinklas katinų mylėtojams

Internete atsirado specializuotas socialinis tinklas katinų mylėtojams „Catmoji“. Resursą sukūrė programuotojų komanda iš Malaizijos. skaityti »

„USB2USB“ – greitas būdas keistis informacija

USB atmintinės nieko nestebina, jas nešiojamės kaip namų raktus ar telefoną. Tačiau pripažinkite, jog neretai turite tris ar net keturias USB laikmenas. Kaip sužinoti, kas yra kurioje be kompiuterio? skaityti »

Filmas „jOBS“ su Ashtonu Kutcheriu kino teatruose pasirodys balandį

Nepriklausomas filmas „jOBS“ apie legendinį kompanijos „Apple“ įkūrėją bei vadovą Stevą Jobsą JAV kino teatruose pasirodys jau balandžio mėnesį. Tokį pranešimą šią savaitę oficialiai išplatino filmo atstovai. skaityti »

1896 m. surengta pirmoji rentgeno spindulių demonstracija

1896 m. sausio 5 d. vokiečių fizikas Vilhelmas Rentgenas surengė pirmąją rentgeno spindulių demonstraciją. skaityti »

Naujose fotografijose – gyvybei tinkamas Marsas

Programinės įrangos inžinierius Kevinas Džilas (Kevin Gill) sukūrė įspūdingų kadrų, kuriuose vaizduojama, kaip galėtų atrodyti gyvenamas Marsas. skaityti »

Po uragano „Sendi“ Niujorko pakrantėje iškilo 18 mėnuliško peizažo kopų

18 piramides primenančių didžiulių smėlio kopų – dar vienas praėjusį rudenį Šiaurės Ameriką nuniokojusio „Frankenštormu“ praminto uragano „Sendi“ reliktas, demonstruojantis praūžusios stichijos jėgą. Stichijos, kuri tiek smėlio sunešė tiesiog Niujorke. skaityti »

1801 m. atrastas pirmas žinomas asteroidas

1801 m. sausio 1 d. Džiuzepė Pjacis Palerme atrado pirmą žinomą asteroidą, pavadintą „Cerera 1“. skaityti »

Du viename – telefonas ir laisvų rankų įranga

Tikriausi kiekvienas vairuotojas žino, kad kalbėti telefonu ir manevruoti gatvėmis yra draudžiama ir už tai taikomos baudos. Tačiau, ką daryti jei skambutis išties svarbus? Atsakymas paprastas – naudotis laisvų rankų įranga. skaityti »