Kadangi kiekvieno žmogaus eisena yra individuali, nuotolinio žingsnių „klausymosi“ priemonės, fiksuojančios žingsnių greitį, garsą, avalynės tipą, jėgą ir kitus fizinius eisenos ypatumus, gali identifikuoti minioje norimą asmenį. Tačiau iki šiol tokių prietaisų kūrėjai susidurdavo su įvairiomis kliūtimis: pavyzdžiui, žingsnių garsą slopina aplinkos triukšmas, vėjas, o žemės paviršiaus vibracijas galima fiksuoti tik ne didesniu nei kelių metrų atstumu.

Tačiau Misisipės universiteto fiziko Jameso Sabatiero išrastas ultragarsinis sonaras leidžia įveikti minėtas problemas. Jis veikia tokiu pat principu, kaip ir biologiniai šikšnosparnių ultragarso „radarai“. Naujasis „žingsnių klausymosi“ prietaisas skleidžia signalus, kurie grįžta atspindėti judančių objektų, o programinė įranga išanalizuoja judančių kojų „aidą“ ir pagal individualius eisenos ypatumus identifikuoja gatve einantį žmogų.

Išradėjas tikisi savo įrenginiu sudominti įvairius apsaugos priemonių gamintojus, įskaitant ir bendroves, gaminančias valstybinės sienos apsaugos priemones.