Kad atostogos netaptų košmaru

Publikuota: 2008 m. liepos 5 d. šeštadienis

Barbadoso gamta
Barbadoso gamta
Kiekvienam iš mūsų norisi, kad atostogų metu neblaškytų nemalonumai su sveikata arba nenumatytos situacijos. Tačiau dažniausiai būtent mūsų nerūpestingumas ir „gal sueis...“ nulemia daugumą nelaimingų atsitikimų arba problemų, sugadindamas ilgai lauktas atostogas.
 
Kaip gi išvengti nemalonumų kelionių metu?
Svarbiausia – informacija. Perspėtas, vadinasi, ginkluotas...
Reikia kaip įmanoma daugiau sužinoti apie numatytą poilsio vietą, kad būtumėte pasiruošę visiems įmanomiems netikėtumams.
Kokie gi pavojai gali sugadinti mūsų atostogas?

Pirmas pavojus: neteisingas pasirinkimas
Sugadinti poilsį gali neteisingai pasirinkta poilsio vieta, laikas arba pobūdis.

Merginai su savo mylimuoju, svajojančiu vartytis pliaže nuo ryto iki vakaro, važiuojančiai į ekskursijų turą po Europą, vargu ar pavyks pasimėgauti pažintine kelione pro jaunikio, pavargusio nuo triukšmo ir skubėjimo, priekaištus.
Pagyvenę žmonės vargu ar bus sužavėti puikios sanatorijos Karlovy Vary mieste, jei jiems teks kelis kartus per dieną lipti į kalnus gydomojo vandens arba leistis link jūros begaliniais laiptais.

O jauniems aktyviems žmonėms gali būti nuobodu žymiame gydomajame kurorte Čekijoje.
O kaip jums perspektyva važiuoti į Egiptą gruodį, tegul ir labai pigiai, bet nė karto neišsimaudyti jūroje ir netgi baseine dėl šalto oro?

Arba atsidurti Vietname lietingojo sezono metu?
O kaip gali nusivilti mėgėjai „pasiausti“, atvažiavę į Kiprą arba Tailandą ir sužinoję, kad iš jų pasirinkto viešbučio iki pagrindinės linksmybių zonos reikia važiuoti kelias valandas...
Taip pat galima įsivaizduoti norinčių išmokti slidinėti sutrikimą, kuomet jie Prancūzijos arba Italijos kurorte supras, kad netoliese nėra nė vieno kokia nors suprantama kalba kalbančio instruktoriaus, o su užsienio kalbomis kažkaip nepasisekė...
Tokių pavyzdžių, kaip nuvilia neteisingai pasirinktas viešbutis, kurortas, poilsio pobūdis arba sezonas, yra labai daug.
Jei norite to išvengti, būtinai turite kruopščiai apgalvoti alternatyvas, pasvėrę visus už ir prieš.

Jei jūs pasitikite tik savimi, galite ieškoti informacijos internete, žinynuose ir profesionalioje literatūroje (turistinės svetainės, forumai, gidai, žurnalai).

Taip pat galima kreiptis patarimo į pažįstamus „veteranus“ turistus arba į profesionalų turizmo vadybininką.

Antras pavojus: nemalonumai su sveikata
„Kad tik būtų sveikatos, visa kita jau kaip nors“.
Tas pats galioja ir per atostogas. Koks idealus bebūtų jūsų pasirinkimas, viską gali sugadinti banalus negalavimas.
Kai kuriose šalyse padidėjęs saulės aktyvumas, pavyzdžiui, Tailande, Karibų baseino salose, PAR.
Bet kuriuo atveju tiesioginiai saulės spinduliai pavojingi bet kuriame kurorte, ypač tiems, kurių nelepina vidutinės juostos karščiai ir kurie, „prisikasę“ iki saulės, patiria rimtus nudegimus arba šilumos smūgius.

Beje, saulė pavojinga ne tik pakrančių kurortuose.
Vasarą ekskursijų metu karštoje Europoje taip pat būtina saugotis nuo saulės.
Padidėjęs drėgnumas (kaip Australijoje, Vietname, Kuboje) arba sausas karštis (Egipte, JAE), o taip pat kalnų klimatas gali nepalankiai paveikti žmones su kvėpavimo arba širdies ir kraujagyslių problemomis.
Jei norite išvengti chroniškos ligos poilsiaudami, geriau iš anksto pasikonsultuokite su savo gydytoju dėl klimato vienoje ar kitoje šalyje.

Indijoje, Vietname, Egipte, Tailande, Šri Lankoje ir kituose karštuose pliažų kurortuose egzistuoja didelė virškinimo trakto infekcijų tikimybė dėl didelio karščio ir mineralinės vandens sudėties, neįprastos mūsų organizmui.
Griežtai laikytis higienos taisyklių šiuose regionuose tiesiog būtina.

Be to, svarbu neprisivalgyti egzotiško maisto, kadangi nežinoma, kaip organizmas sureaguos į nepažįstamus valgius.
Daugelyje užsienio šalių yra reali tikimybė užsikrėsti pavojingomis infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis, kurios pažeidžia gyvybiškai svarbius žmogaus organizmo organus ir gali tapti ligonio mirties priežastimi.

Tarp tokių susirgimų pavojingiausi – cholera, maras, maliarija, geltonoji karštligė, ŽIV infekcija (AIDS).
Nepalankiausios šalys pagal susirgimų cholera skaičių šiuo metu yra Indija, Laosas, Indonezija, Iranas, Irakas, Turkija, Afganistanas, Tailandas. Išvengti užsikrėtimo galima kruopščiai laikantis higienos taisyklių, valgant švarius produktus ir maudantis švariame vandenyje.

Maras gali persiduoti nuo užsikrėtusio gyvūno arba blusų. Ši liga dažniausiai sutinkama Vietname, Birmoje, Bolivijoje, Ekvadore, Turkmėnijoje. Šiuose rajonuose reikėtų vengti kontakto su benamiais gyvūnais ir ypač daug dėmesio skirti higienai ir maistui. Taip pat neverta pirkti drabužių ir daiktų iš atsitiktinių žmonių.

Pavojus užsikrėsti maliarija didelis tokiose šalyse, kaip Šri Lanka, Zimbabvė, Madagaskaras, JAE, Malaizija, Indija.
Atostogaujant šiose šalyse reikia užkabinti langus ir duris tinkleliais, naudoti repelentus ir fumigatorius, taip pat vartoti specialius preparatus nuo maliarijos.
Afrikoje ir Pietų Amerikos džiunglėse yra pavojus užsikrėsti geltonąją karštlige.

Likus 10 dienų iki išvykimo į tropikus būtina pasiskiepyti nuo geltonosios karšligės, po to imunitetas šiai ligai laikysis iki 10-ies metų.

Skiepai rekomenduojami važiuojant į Pietų Amerikos šalis, į Dominykos Respubliką, Indoneziją, Braziliją, Keniją, Nigeriją, Senegalą, Sudaną, Etiopiją, Ekvadorą, Kolumbiją, Peru.
Kitos rekomenduojamos vakcinos: Tailandas – nuo hepatito A, Kroatija – hepatito B, Austrija – nuo encefalito, Malaizija – nuo šiltinės, karštos egzotiškos šalys – nuo dizenterijos ir hepatito A.
Poilsiaujant visada svarbu laikytis elementarių saugumo taisyklių:
- negerti nevirinto vandens, nesimaudyti įtartinuose vandens telkiniuose,
- negulėti ant žemės be drabužių,
- nevaikščioti basiems arba su atvirais bateliais už pliažo ribų,
- geriamuoju vandeniu kruopščiai plauti vaisius ir daržoves,
- nepirkti produktų ir daiktų iš atsitiktinių asmenų,
- vengti atsitiktinių lytinių santykių,
- saugotis vabzdžių įkandimų,
- ir pasiskiepyti rekomenduojamais skiepais.

Taigi, jei turėsime išsamios informacijos apie mūsų poilsio vietą, jo klimato sąlygas ir galimus susirgimų šaltinius, mes galėsime teisingai pasiruošti ir imtis reikiamų apsisaugojimo priemonių, tokiu būdu praktiškai užkirtę kelią galimybei pakenkti savo sveikatai nepamirštamų atostogų metu.

Šaltinis: www.aidas.us
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Šiuolaikiniai vaikai pinigus taupys skaitmeninėse taupyklėse

Kiekvienas vaikystėje esame turėjęs monetų taupyklę. Kaip vaikai taupys pinigus, jei kažkada pasaulyje nebebus grynųjų? skaityti »

Skeptiškiems tėveliams: 5 faktai apie vaizdo žaidimų naudą

Tyrimai atskleidė, kad saikingos pramogos su vaizdo žaidimais gali teikti naudą ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. skaityti »

NATO suvažiavimą saugos ereliai

Gegužės 25 d. Briuselyje vyks NATO renginys, kuriame dalyvaus ir JAV prezidentas Donaldas Trampas. Į susitikimą suvažiuos valdžios atstovai iš 29 šalių. skaityti »

Dubajaus gatvėse patruliuoja robotas–policininkas

Į darbą priimtas pirmasis robotas–policininkas. Jis prisijungė prie policininkų būrio Arabų Emyratuose, Dubajuje. skaityti »

Kodėl lietuviai mėgsta atsiskaityti tik gavę prekes?

Mokėjimas už prekes jų pristatymo metu – vienas populiariausių būdų atsiskaityti už internetinius pirkinius Lietuvoje. skaityti »

Kad palinkus prie išmaniųjų kupra neužaugtų...

JAV vykdytas tyrimas parodė, kad nuolatinis žiūrėjimas į išmanųjį telefoną žemyn prilygsta maždaug 27 kilogramų svoriui, pakabintam ant kaklo, o tai pastarajam nėra naudinga. skaityti »

Nauja mobilioji programėlė – unikalus emocinės pagalbos sau būdas

Kiekvienas programėlės naudotojas galės žymėti ir stebėti savo emocinę būklę, tikimasi, kad šis įrankis padės ugdyti emocinį raštingumą. skaityti »

Kvadratinės Latvijos kolekcinės monetos tiražas išgraibstytas akimirksniu

Gegužės pradžioje Latvijos centrinis bankas pradėjo prekiauti nauja kolekcine moneta, skirta Latgalos kongreso šimtmečiui. skaityti »

Išleista Eurovizijos konkursui skirta moneta

Nacionalinis Ukrainos bankas gegužės 11 d. pradės prekiauti kolekcine moneta, skirta „Eurovizijos 2017“ konkursui. skaityti »

Mokslas atskleidė, ko reikia norint sukurti genialų protą

Intelektas – nėra būtinas genijaus požymis, svarbus žmogaus kūrybiškumas ir atkaklumas. skaityti »