Sako, kad pasaulyje gyvena keletas Kalėdų Senelių. Vienas Islandijoje, kitas – Norvegijoje, trečias turįs trobelę Baltarusijos miškuose. O ketvirtas gyvena Suomijos šiaurėje – Laplandijoje.
Sako, kad pasaulyje gyvena keletas Kalėdų Senelių. Vienas Islandijoje, kitas – Norvegijoje, trečias turįs trobelę Baltarusijos miškuose. O ketvirtas gyvena Suomijos šiaurėje – Laplandijoje. Apie jį ir šis pasakojimas.
Jei kada tektų keliauti po Suomiją – nesvarbu, vasarą ar žiemą – būtinai aplankykite Kalėdų Senelį. Tai nesudėtinga. Kalėdų Senelis visus metus kasdien priima svečius savo biure, kuris yra 8 kilometrai nuo Rovaniemi miesto, įsikūrusio ant stebuklingojo Arkties rato lanko.
Svečių Kalėdų Senelis sulaukia daugybės – kasmet apie 500 tūkstančių. Dėl to Seneliui netgi teko įkurti savo kaimą, po kurį svečiai gali pasivaikščioti ir pasidairyti. Čia veikia Kalėdų Senelio paštas, tad iš čia galima išsiųsti laišką močiutei, diedukui arba draugui. Už dviejų kilometrų nuo kaimo yra oficialus Kalėdų Senelio – tarptautinis Rovaniemi oro uostas, iš kurio jis pakyla į didžiąją metų kelionę pas pasaulio vaikus.
Na, o vakarais, pavargęs nuo bendravimo su daugybe svečių, Kalėdų Senelis traukia namo – į Korvatunturi kalną. Ten patekti negali praktiškai niekas – tik Senelis, jo žmona ir elfai. 483 metrų aukščio Korvatunturi kalnas yra ausies formos, užtat nuolat klausosi ir girdi, apie ką svajoja pasaulio vaikai.
Kasdien Kalėdų Senelis sulaukia daugybės vaikų ir suaugusiųjų, todėl jis vadinamas populiariausiu žmogumi pasaulyje. Ko gi pas jį visi taip veržiasi? Na, tikriausiai vaikai važiuoja pas Senelį išsakyti savo norų. Ant Senelio biuro stalo guli Didžioji knyga, į kurią Senelis užsirašo visas detales apie kiekvieną vaiką. Kaip ir senovėje jis rašo su plunksna, tačiau negalvokite, kad jis senamadiškas. Visai ne – jis moka naudotis ir kompiuteriu.
Kiekvieną lankytoją ištikimieji senelio padėjėjai elfai nufotografuoja, o nuotrauką įdeda į Didžiąją Senelio nuotraukų dėžutę kompiuteryje. Kam jie tai daro? Žinoma, Senelis ir taip puikiai pažįsta kiekvieną vaiką, bet būna, kad žmogus labai pasikeičia. Pavyzdžiui, jam iškrenta pieniniai dantys arba į plaukus įsivelia kramtomosios gumos gabalas ir tenka iš esmės pakeisti šukuoseną. Taigi, nuotrauką turėti pravartu, kad prireikus būtų galima patikrinti, ar čia tikrai tas vaikas, kuris visus metus buvo labai geras ir klausė tėvelių.
Suaugusieji, kurie dažnai neturi Kalėdų Senelio vertų norų, gali su juo tiesiog pasikalbėti, nes jis yra gana išsilavinęs žmogus. Pavyzdžiui, žino, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius, o antras pagal dydį miestas – Kaunas.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti kasdienį Kalėdų Senelio gyvenimą, reikėtų įsidėmėti, kad jo namai yra tiesiai ant Poliarinio rato. Tai įsivaizduojama linija, tačiau kartu ir reali linija. Į šiaurę nuo jos mažiausiai viena naktis metuose yra „baltoji“, o mažiausiai viena diena metuose yra „juodoji“. „Baltosiomis naktimis“ vadinamos naktys, kai saulė ne nusileidžia, o šviečia danguje kaip dieną. „Juodosios dienos“ – kai saulė nepateka ir dieną yra tamsu kaip naktį. Kuo toliau į šiaurę nuo Poliarinio rato, tuo daugiau metuose baltųjų naktų ir juodųjų dienų. Pačiame Laplandijos gale situacija tokia – pusę metų (vasarą) saulė nenusileisdama šviečia dieną naktį, o kitą pusę metų (žiemą) – ištisai tamsu. Įsivaizduokite, kaip ten reikia gyventi: vasarą norėdamas užmigti turi užsitraukti juodas užuolaidas, kad įsivaizduotum, jog yra naktis, o žiemą viską daryti turi tamsoje.
Tiesa, kartais tamsą praskaidrina vienas stebuklas – šiaurės pašvaistės. Tai nepaprasto grožio šviesos šuorai, įvairiaspalvis švytėjimas dangaus skliaute. Astronomai aiškina, kad juos sukelia į žemės magnetinį lauką pakliuvusios elektringos dalelės. O Laplandijos gyventojų (jie vadinami lapiais) legendos pasakoja, kad šiaurės pašvaistės atsiranda, kai lapė bėgdama per kalnus uodega šluoja sniegą.