Kaip gyvena Kalėdų Senelis?

Publikuota: 2008 m. gruodžio 24 d. trečiadienis

Kalėdų senelis iš Laplandijos (Suomija) ruošiasi keliauti pas vaikus
Sako, kad pasaulyje gyvena keletas Kalėdų Senelių. Vienas Islandijoje, kitas – Norvegijoje, trečias turįs trobelę Baltarusijos miškuose. O ketvirtas gyvena Suomijos šiaurėje – Laplandijoje. Apie jį ir šis pasakojimas.
Jei kada tektų keliauti po Suomiją – nesvarbu, vasarą ar žiemą – būtinai aplankykite Kalėdų Senelį. Tai nesudėtinga. Kalėdų Senelis visus metus kasdien priima svečius savo biure, kuris yra 8 kilometrai nuo Rovaniemi miesto, įsikūrusio ant stebuklingojo Arkties rato lanko.

Svečių Kalėdų Senelis sulaukia daugybės – kasmet apie 500 tūkstančių. Dėl to Seneliui netgi teko įkurti savo kaimą, po kurį svečiai gali pasivaikščioti ir pasidairyti. Čia veikia Kalėdų Senelio paštas, tad iš čia galima išsiųsti laišką močiutei, diedukui arba draugui. Už dviejų kilometrų nuo kaimo yra oficialus Kalėdų Senelio – tarptautinis Rovaniemi oro uostas, iš kurio jis pakyla į didžiąją metų kelionę pas pasaulio vaikus.
Na, o vakarais, pavargęs nuo bendravimo su daugybe svečių, Kalėdų Senelis traukia namo – į Korvatunturi kalną. Ten patekti negali praktiškai niekas – tik Senelis, jo žmona ir elfai. 483 metrų aukščio Korvatunturi kalnas yra ausies formos, užtat nuolat klausosi ir girdi, apie ką svajoja pasaulio vaikai.

Kasdien Kalėdų Senelis sulaukia daugybės vaikų ir suaugusiųjų, todėl jis vadinamas populiariausiu žmogumi pasaulyje. Ko gi pas jį visi taip veržiasi? Na, tikriausiai vaikai važiuoja pas Senelį išsakyti savo norų. Ant Senelio biuro stalo guli Didžioji knyga, į kurią Senelis užsirašo visas detales apie kiekvieną vaiką. Kaip ir senovėje jis rašo su plunksna, tačiau negalvokite, kad jis senamadiškas. Visai ne – jis moka naudotis ir kompiuteriu.
Kiekvieną lankytoją ištikimieji senelio padėjėjai elfai nufotografuoja, o nuotrauką įdeda į Didžiąją Senelio nuotraukų dėžutę kompiuteryje. Kam jie tai daro? Žinoma, Senelis ir taip puikiai pažįsta kiekvieną vaiką, bet būna, kad žmogus labai pasikeičia. Pavyzdžiui, jam iškrenta pieniniai dantys arba į plaukus įsivelia kramtomosios gumos gabalas ir tenka iš esmės pakeisti šukuoseną. Taigi, nuotrauką turėti pravartu, kad prireikus būtų galima patikrinti, ar čia tikrai tas vaikas, kuris visus metus buvo labai geras ir klausė tėvelių.
Suaugusieji, kurie dažnai neturi Kalėdų Senelio vertų norų, gali su juo tiesiog pasikalbėti, nes jis yra gana išsilavinęs žmogus. Pavyzdžiui, žino, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius, o antras pagal dydį miestas – Kaunas.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti kasdienį Kalėdų Senelio gyvenimą, reikėtų įsidėmėti, kad jo namai yra tiesiai ant Poliarinio rato. Tai įsivaizduojama linija, tačiau kartu ir reali linija. Į šiaurę nuo jos mažiausiai viena naktis metuose yra „baltoji“, o mažiausiai viena diena metuose yra „juodoji“. „Baltosiomis naktimis“ vadinamos naktys, kai saulė ne nusileidžia, o šviečia danguje kaip dieną. „Juodosios dienos“ – kai saulė nepateka ir dieną yra tamsu kaip naktį. Kuo toliau į šiaurę nuo Poliarinio rato, tuo daugiau metuose baltųjų naktų ir juodųjų dienų. Pačiame Laplandijos gale situacija tokia – pusę metų (vasarą) saulė nenusileisdama šviečia dieną naktį, o kitą pusę metų (žiemą) – ištisai tamsu. Įsivaizduokite, kaip ten reikia gyventi: vasarą norėdamas užmigti turi užsitraukti juodas užuolaidas, kad įsivaizduotum, jog yra naktis, o žiemą viską daryti turi tamsoje.

Tiesa, kartais tamsą praskaidrina vienas stebuklas – šiaurės pašvaistės. Tai nepaprasto grožio šviesos šuorai, įvairiaspalvis švytėjimas dangaus skliaute. Astronomai aiškina, kad juos sukelia į žemės magnetinį lauką pakliuvusios elektringos dalelės. O Laplandijos gyventojų (jie vadinami lapiais) legendos pasakoja, kad šiaurės pašvaistės atsiranda, kai lapė bėgdama per kalnus uodega šluoja sniegą.

Šaltinis: www.aidas.us
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Kuriama technologija, gebanti perduoti žmogaus mintis

Išradėjas ir verslininkas Elon Musk tikisi sukurti technologiją, padedančią žmonėmis keistis mintimis per atstumą. skaityti »

Kanados banke – šokantis robotas konsultantas

Kanados bankas ATB pradėjo testuoti Japonijos įmonės „Softbank“ robotą „Pepper“. skaityti »

„Trekstor“ išleis laikrodį, veikiantį „Windows 10“ pagrindu

„Microsoft“ paskelbė, kad „Trekstor“ išleis išmanųjį laikrodį, kuris veiks valdomas operacinės sistemos „Windows 10 IoT Core“. skaityti »

Grįžta pomėgis spausdinti nuotraukas

Nors nuotraukų albumais galima grožėtis įrenginių ekranuose, vis dažniau lietuviai renkasi nuotraukas spausdinti ir saugoti popieriuje. skaityti »

Per kaulus grojančios ausinės būtų sužavėjusios L.Van Bethoveną

Ar žinote, kad L.Van Bethovenas apkurtęs naudojosi muzikos perdavimu kaulais? skaityti »

Vilniuje vėl statomi makaronų tiltai

Pavasarine tradicija jau tapęs išskirtinių tiltų statymo konkursas VGTU „Makaronų tiltai 2017“ šiemet grįžo su dar didesniais užmojais – kūrybiškos inžinerijos dvasia užkrėtęs Lietuvos mokyklas, šiemet čempionatas nusitaikė į universitetus. skaityti »

Lietuviai per internetą dažniausiai perka madingas prekes

Lietuvos gyventojai vis labiau įpranta pirkti internete ir apsipirkdami tokiu būdu išleidžia vis daugiau pinigų. skaityti »

Bepilotės skraidyklės skraidins kraują

Dvi Šveicarijos miesto Lugano ligoninės nusprendė operatyviam kraujo ir biologinių medžiagų pristatymui panaudoti skraidykles „Matternet One“. skaityti »

Vilniuje pristatytas 41 išradimas – nuo kvapų lazdelės iki elektrinės riedlentės

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Vilniaus „Litexpo“ parodų ir kongresų centre buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Lietuvoje išradėjų konkursas „Vilnius išranda 2017”. skaityti »

Mūsų planetoje jau gyvena 20 tūkst. kiborgų

Pasak mokslininkų, didžiausia problema ta, kad evoliucionuojame per lėtai ir mūsų kūnai nespėja prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio gyvenimo. skaityti »