Nenustebkite, jei, nežiūrint į tai, kad ilsėjotės pilnavertiškai, Jūs staiga tapsite irzlūs, Jums ims skaudėti galvą, sutriks miegas, ir užvaldys slogi nuotaika. Visa tai poatostoginės depresijos požymiai.
Juk stresas, kurį jaučia staigiai metamas į įsipareigojimų ir atsakomybės sūkurį organizmas, gali sunaikinti visą naudą, kurią gavote atostogaudami. O yra tokių, kurie dar ilgai nuo viso to, ką patyrė, pamatė, išgyveno būna euforijos būsenoje – tokiam tikrai sunku įsijungti į darbo ritmą. Alyvos į ugnį gali papilti ir vadovas, siūlydamas po tokių pilnaverčių atostogų su trigubu entuziazmu kibti į darbą. Nebūkite sau priešas – nepasiduokite jo įkalbinėjimams.

1. Pasistenkite namo iš atostogų grįžti iki darbo likus dviems – trims dienoms (ypač, jei grįžote iš karšto klimato kraštų). Jums reikės vėl priprasti prie savo klimato, apie save primins ir laiko juostų kaita. Per tas dienas svarbu vėl išmokti girdėti žadintuvą, nes pirmą darbo dieną rizikuojate jį sudaužyti į sieną, taip ir nepakilę iš lovos.

2. Pasyviai atostogaudami Jūs galėjote atsipalaiduoti ir „atprasti mąstyti“. Kad maksimaliai mobilizuotumėte savo protinius sugebėjimus ir vėl priverstumėte smegenis dirbti, gerkite tonizuojančius gėrimus – vaisių sultis, žalią arbatą. Pravartu pastiprinti imunitetą. Čia pagelbės ženšenio šaknis ir vitaminas C. Stenkitės palaikyti savo organizme endorfinų lygį. Juk endorfinai atsako už žmogaus žvalumą, gerą nuotaiką. Šiuo laikotarpiu stenkitės kuo daugiau valgyti šviežių vaisių, eikite pasivaikščioti, sportuokite. Valgykite bananus, juose yra natūralaus antidepresanto. Palepinkite save šokoladu.

3. Pagal galimybes daugiau ilsėkitės, pasistenkite visą darbą atlikti per darbo dieną, neužsilaikykite darbe, nors per pirmas darbo dienas. Nesineškite darbo, neperkelkite darbinių pokalbių į namus. Gerai pailsėkite per išeigines, pasistenkite atsipalaiduoti ir per šias dienas išsaugoti atostogines nuotaikas.

4. Siekis po atostogų iš karto įsiveržti į darbą naudos neduos. Reiktų į veiklą įsitraukti palaipsniui. Organizmui būtina psichologiškai ir fiziologiškai prisitaikyti, priprasti prie naujo ritmo. Juk pasikeis ir dienos rėžimas ir maisto racionas. Būtinai atvežkite kolegoms suvenyrų, išdalinkite, papasakokite, kur buvote, ką matėte. Parodykite nuotraukas. Apsiribokite tik pačiais ryškiausiais įspūdžiais, kad nesutrukdytumėte darbo dienos kitiems bendradarbiams, juk pereinamasis laikotarpis tik Jums.

5. Išrūšiuokite dokumentus ir vadovybės užduotis pagal svarbą.

6. Nepulkite skambinėti visiems, kas labai norėjo Jus matyti ir girdėti, kol Jūsų nebuvo. Jie juk nežino, kad Jūsų atostogos jau baigėsi, todėl dar keletą dienų pakentės. Paprašykite kolegų, kad Jus „pridengtų“, jei kas skambins.

7. Peržiūrėkite susikaupusias faksogramas, perskaitykite elektroninį paštą. Visą reklamą drąsiai meskite lauk – jos dar gausite. Galite pastebėti, kad dalis pranešimų jau neteko savo aktualumo: parodos ir prezentacijos jau įvyko, prekės išsiųstos užsakovui (arba gautos iš tiekėjo). Labai svarbiems klientams reiktų atsakyti iš karto, išsiaiškinti, ko jie norėjo. Paaiškinkite, kad neseniai grįžote iš atostogų, pažadėkite greitu metu išspręsti visas jų problemas.

8. Padarykite pertrauką – peržiūrėkite turistinius lankstinukus, paskaitykite kitų žmonių istorijas apie keliones į egzotines šalis, pasvajokite, kur vyksite atostogauti kitą kartą. Dabar svarbiausia – atsikratyti pojūčio, kad visa kas geriausia liko praeityje, o visas likęs gyvenimas – vien nuobodulys, ilgesys ir rutina.

9. Praeis visai nedaug laiko, ir Jūs vėl įsijungsite į darbinį procesą, nuversite kalnus, pajusite, kad poilsis buvo tikrai naudingas.

Ir dar.
Planuodami savo eilines atostogas, Jūs galite suplanuoti, kuo nauju ir įdomiu asmeniniame gyvenime arba darbe norėsite užsiimti po atostogų. Tada Jūs lauksite ne tik atostogų, bet ir jų pabaigos su naujais įkvėpiančiais pasikeitimais ir džiaugsmingai grįšite į savo darbo ritmą. O juk toks metodas vietoj poatostoginės depresijos gali tapti puikia poatostogine tradicija.