Janusas gali vienu metu žiūrėti į priekį ir atgal, todėl puikiai tinka pavadinti mėnesį, kuris pradeda naujuosius metus, žymi pokyčius – dienos ne trumpėja, o pradeda ilgėti, rašo „National Geographic“.

Tačiau mokykloje tikriausiai niekas nesakė, kad sausis ne visuomet buvo pirmasis metų mėnuo. Romėnų laikais jis buvo 11-asis mėnuo. Tais laikais metai prasidėdavo nuo kovo mėnesio, kuris buvo pavadintas karo dievo Marso garbei (Martius ). Būtent kovo mėnesį romėnai sėdavo laukus ir išeidavo kariauti.

„Karas romėnams buvo labai svarbus, – aiškina Judith Hallett, Merilendo universiteto klasikinės filologijos profesorė. – Romėnai mėgo karą, nes iš jo gaudavo naudos.“ Karas suteikdavo progą įsigyti naujų žemių ir prisiplėšti turtų.

O sausis ir vasaris žymėdavo romėniškųjų metų pabaigą. „Tai buvo du depresyviausi metų mėnesiai“,– sako J. Hallett. – Vienintelis džiaugsmas šiais mėnesiais buvo tam tikros šventės, pavyzdžiui Luperkalija (Lupercalia), švenčiama vasario mėnesį. Ją švenčiantys vyrai išsirengdavo nuogi ir rimbais plakdavo moteris – buvo tikima, jog taip didėja vaisingumas. Manau, kad vyrai šia švente džiaugėsi labiau nei moterys.

Tad kaip sausis iš vienuoliktojo mėnesio tapo pirmuoju? Žinoma, dėl politikos!

Porą šimtų metų iki Augusto Cezario valdymo (31 m. prieš Kristų – 14 m. po Kristaus gimimo) romėnai pradėjo ieškoti geresnių politinio valdymo būdų. Vietoj to, kad savo konsulus inauguruotų karingojo Marso mėnesį – kovą – jie juos ėmė skirti sausio mėnesį, likus dviem mėnesiams iki karų pradžios. Taip karams pasirengti likdavo daugiau laiko. Siekiant įtvirtinti šį politinį poslinkį, vienuoliktasis metų mėnuo tapo pirmuoju.