Kaip rašo „Morskoj biulleten“, istorikai spėja, jog jei iš tiesų „Blue Baron“ („Žydrojo barono“ – taip radinį pavadino „Sub Sea Research“) denyje yra šie įspūdingi lobiai, didesnioji jų dalis, greičiausiai, priklausė Sovietų Sąjungai, likusioji dalis – Didžiajai Britanijai.

Jei šie lobiai egzistuoja, šis radinys gali būti didžiausiu (pinigine prasme) nuskendusių jūrų lobių ieškotojų istorijoje. Bet kokiu atveju, jei šie turtai yra „Žydrojo barono“ denyje, kažkiek jų procentų priklauso „Sub Sea Research“, tačiau tai jau spręs teisininkai. Rusijai, greičiausiai, taip pat priklauso kažkokia dalis.

„Morskoj biulleten“ pažymi, kad Antrojo pasaulinio karo metais buvo įprasta jūra gabenti didelius turtus, tačiau dėl suprantamų priežasčių viskas buvo labai įslaptinta. Neretai brangenybes gabenantys laivai tapdavo torpedos ar minos aukomis, nes jie nebuvo ypatingai saugomi, kad neišsiskirtų iš kitų laivų. „Sub Sea Research“ teigimu, be brangenybių, laivas gabeno ir įprastą krovinį – cinko ir vario luitus.

Krovininis laivas išplaukė iš vieno iš Europos uostų, o galutinis jo paskirties taškas buvo JAV. Brangenybės buvo gabenamos į Niujorką ir toliau į Jungtinių Valstijų iždą.

Iš pradžių „Žydrasis baronas“ atplaukė į vienos Lotynų Amerikos šalies uostą, iš ten išplaukė į Niujorką, tačiau už apytikriai 40 mylių nuo Gajanos pakrantės jį nuskandino Vokietijos povandeninis laivas U-87.

Kompanija buvo priversta paskelbti apie radinį, kai teisme pareiškė savo teises į jį. Kitos šalys (visų pirma omenyje turimos valstybės) pretenzijų kol kas nepareiškė.

Manoma, kad savo teises į radinį pareikš kelios šalys. Nuskendęs krovininis laivas yra 250 metrų gylyje.