Jei ateiviai nuodugniai ištirtų žmones, jie nuspręstų, kad žmonių anatomija yra labai keista. Savybės, kurios tūkstantmečiais padėdavo žmogui išgyventi tropinėje savanoje, esant dabartiniam gyvenimo būdui, kai žmogus praleidžia savo gyvenimą tarp automobilio, rašomojo stalo, televizoriaus ir kompiuterio, išties virsta dideliu nepatogumu. „Pagal daugelį požymių žmogus blogai prisitaikė prie šiuolaikinio gyvenimo, – teigia Izraelio universiteto biologas evoliucionistas Stevenas Stearnsas. – Daugelis gydytojų daro išvadą, kad evoliucija yra labai svarbi šiuolaikinių ligų supratimui.“

Klasikinis pavyzdys – nutukimas. Žmogaus metabolizmas susiformavo tam, kad sukauptų energiją ir sugebėtų išgyventi nederlingus metus. „Persilaužimo momentas įvyko prieš 10-12 tūkst. metų, neolito periodu, kai žmogus iš piemens ir gėrybių rinkėjo-klajoklio tapo žemdirbiu ir gyvulių augintoju, – teigia biologas Davide‘as Petteneris. – Naujas gyvenimo būdas atmetė tūkstantmetį evoliucijos darbą ir labiausiai dezorientuota tapo imuninė sistema“.

Iš pradžių šiai sistemai teko ginti žmogų nuo kai kurių produktų rūšių, bet vėliau atsirado virusai, persiduodantys nuo naminių gyvulių laukiniams ir atvirkščiai, žmonės pradėjo gyventi didelėmis bendruomenėmis ir lengvai ėmė plisti epidemijos.

Mokslininkų nuomone, paukščių ir kiaulių gripas – taip pat neolito periodu įvykusio pokyčio pasekmė. Kai kurie organai tapo nebenaudingi ir tapo ligų šaltiniu, kaip, pvz., apendiksas. O apie pavojų perspėjanti sistema, paruošianti širdį aktyvesniems susitraukimams ir kraujo spaudimo padidėjimui, šiandien, vyraujant nejudriam gyvenimo būdui, gali sukelti įvairias širdies ir kraujagyslių ligas. Dar vienas pavyzdys – moderni avalynė. Jei kažkada kojų apdengimas veikdavo kaip nuo sužeidimų sauganti priemonė, moksliniai tyrimai rodo, jog dabartiniai batai kenkia mūsų pėdoms. Antropologai juokauja, kad ateityje vienu iš pirmųjų evoliucinių pokyčių bus nykščio padidėjimas dėl dažno SMS žinučių rašymo.