Keletas faktų apie istorines asmenukes

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 29 d. antradienis

Asmenukės atrodo kaip modernus reiškinys ne veltui — tai tiesioginis nuolat tobulėjančių technologijų produktas. Mobiliųjų telefonų kameromis dabar lengviau, nei bet kada, padaryti savo nuotrauką, bet šios senos asmenukės rodo, kad tuštybės būta visais laikais. Net jei senosios fotokameros nė iš tolo nebuvo tokios paplitusios, žmonės autoportretus stengiasi padaryti jau beveik du šimtmečius.

Ar tai pirmoji asmenukė?

Kaip bebūtų neįtikėtina, galime visai pagrįstai spėti, kas padarė pirmąją asmenukę. Ši garbė priklauso Robertui Corneliusui. 1839 metais, praėjus vos porai mėnesių nuo tada, kai Louisas Daguerre'as debiutavo su dagerotipija Paryžiuje, Corneliusas nufotografavo tai, kas gali būti pirmasis fotografinis autoportretas.

Pirmąją asmenukę padaryti nebuvo lengva. Corneliusas turėjo daryti savo nuotrauką lauke, labai giedrą dieną, ir turėjo nejudėti nuo trijų iki penkiolikos minučių.Toddas Gustavsonas, George Eastman House technologijų kuratorius ir knygos „Camera: A History of Photography from Daguerreotype to Digital“ autorius, sako, kad technologiniai barjerai pirmąsias asmenukes paversdavo nelengva užduotimi.

„Daug ką iš to, ką dabar laikome savaime suprantamu dalyku, padaryti buvo galima ir tada, bet tam reikėjo daug specializuotų žinių. Šiais laikais fotografija yra masinė medija. Anksčiau tai buvo atskira disciplina.“, – sako jis.


Robert Cornelius viename iš pirmųjų fotografinių autoportretų

Asmenukės prasidėjo su taimeriais, veidrodžiais ir kitomis gudrybėmis

Šiuolaikiniais telefonais asmenukę paprasta pasidaryti priekine kamera ir iš karto ją pamatyti. Tačiau tai ne vienintelis dabartinių kamerų pranašumas, lyginant su ankstesnėmis technologijomis.

„Iki 1888 m. fotografai dažniausiai buvo profesionalai arba rimti mėgėjai“, – sako Gustavsonas. „Vidutinis žmogus paprastai nefotografuodavo. Tam reikėjo specialių įgūdžių. Seniau nuotraukas buvo galima daryti lauke, už nugaros šviečiant saulei — viskas. Jei norėjai už šių parametrų ribų išeiti, turėjai daug žinoti apie fotografiją“.

Norėdamas padaryti asmenukę, turėjai būti ekspertas

Pirmieji fotografai turėjo savo dispozicijoje laikmačius ir veidrodžius, bet padaryti nuotrauką, laikant aparatą rankomis – kas apibūdina dabartines asmenukes – buvo kur kas sunkiau.

„Dėžinėse kamerose paprastai būdavo fiksuoto židinio lęšiai“, – sako Gustavsonas. „Reikėjo būti lauke saulėtą dieną ir pasirinkti mažiausius lęšius, ir vis vien vaizdas buvo kiek neryškus… tai ribojo maždaug trijų pėdų [~1m] židinys“.

Kodak Brownie fotografavimą palengvino masėms, nes fotografai galėjo siųsti aparatus gamintojui, kuris išryškindavo nuotraukas. Taip į moderniąją erą persikėlė ir asmenukės, bet taikymosi, laiko ir ryškinimo sunkumai išliko.

Iš esmės, jei neturėjote labai ilgų rankų, fotografijos žinių, daugybės saulės šviesos ir tiek pat sėkmės, asmenukių darymas nelabai įmanomas. Tad dažniausiai buvo naudojamasi laikmačiais ir veidrodžiais.

Josephas Byronas eksperimentavo darydamas asmenukes su draugu ant stogo. Turėdamas savo studiją ir būdamas vienas iš žymiausių tos eros scenos fotografų, jis galėjo bandyti ką nors beprotiško, pavyzdžiui, asmenukes. Bet tam tikra prasme, jo XX a. trečio dešimtmečio fotografijos rodo, kaip tebebuvo nelengva tada daryti asmenukes.


Net patobulėjus kameroms, liko techninių kliūčių

Gerėjant technologijoms, asmenukės daryti tapo lengviau. „Lęšiai greitesni, medžiagos daug jautresnės, ir jais daug lengviau naudotis. Visa tai plėtojosi eksponentiškai“, – sako Gustavsonas.

Nors dar liko daug ką patobulinti, ši sparti raida atsispindi fotografijose. Per Antrąjį Pasaulinį karą, britų parašiutininkas leisdamasis sugebėjo padaryti kelia asmenukes. Tai iliustruoja techninę asmenukių pažangą, o taip pat sunkumus. Net su geresnėmis kameromis nebuvo tinkamo būdo taikytis, ir buvo sunku išvengti neryškių fotografijų.

Todėl dauguma ankstyvųjų asmenukių buvo daromos veidrodžiais. Šie penktojo ir šeštojo dešimtmečio vaizdai rodo, kad asmenukės demonstruoja kintančias kameras lygiai, kaip ir kintančią kultūrą. Netgi su tokiomis kameromis, kaip ši Leica, kurią Michaelas Wardas naudojo darydamas žemiau pateikiamą nuotrauką, asmenukės buvo rizikingos, nes nebuvo vaizdo ieškiklio.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Ateityje – elektroninių knygų mugės?

Vilniuje vykstanti knygų mugė vis dar vilioja jų gerbėjus arba tiesiog smalsuolius, tačiau nejučia kelia ir diskusijas – ar 21 amžius vis dar priklauso popierinėms knygoms? skaityti »

Studentai iš popieriaus sukūrė rekordinį Eifelio bokštą

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) iškilo vienas žymiausių Paryžiaus simbolių – Eifelio bokštas. 8,58 m aukščio ir 3,42 m pločio kūrinys iš popieriaus ritinėlių pretenduoja į Lietuvos rekordų knygą kaip aukščiausias popierinis bokšto maketas. skaityti »

Kompiuteris stebės socialinių tinklų naudotojų nuotaiką

Amerikiečių mokslininkai sukūrė metodiką, kuri nustato socialinių tinkų naudotojų nuotaiką pagal jų publikuojamas nuotraukas. skaityti »

VU studentai sukūrė piešiantį robotą

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai „Lego Mindstorms“ pagrindu sukonstravo ir suprogramavo ant A0 formato popieriaus lapo piešiantį robotą. skaityti »

Studentų suprogramuotame žaidime – partizaninio karo tema

Dalyvaudami „Problemų sprendimu grįsto mokymosi“ projekte (Problem Based Learning), Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) informacinių technologijų antro kurso studentai sukūrė mobiliesiems telefonams skirtą žaidimą „Forest brothers“ (liet. „Miško broliai“). skaityti »

Ekranų valikliui DROP – tarptautinių dizainerių įvertinimas

Šių metų konkurso „iF DESIGN AWARD 2015” laimėtojas – ekranų valiklis DROP. skaityti »

Sukurta rekordiškai ilgai dirbsianti vėjo jėgainė

Vokietijos energetikos bendrovė „Enercon“ pristatė naują 4 MW galingumo vėjo jėgainių seriją „EP4“, kurios trys skirtingi modeliai veiks ypač ilgai: kūrėjai teigia, kad jos elektrą sėkmingai gamins mažiausiai 30 metų. O tai lems mažesnę elektros kainą. skaityti »

Lidso universiteto tyrėjas nustebino fotokonkurso žiuri komisiją ypatingu kadru

Lidso universiteto Medicinos mokyklos tyrėjas Fraseris Macrae paskelbtas nacionalinio fotografijos konkurso nugalėtoju už štai šią nuotrauką, kurioje įamžintas mūsų kūnuose esantis kraujas. skaityti »

Kaip nesunkiai susitaupyti pinigų?

SEB banko šeimos finansų ekspertė pataria, kaip nesunkiai susitaupyti pinigų. Visai neseniai jos viena „Facebook“ draugė pasidalino receptu, kaip lengvai susitaupyti pinigų. skaityti »

Kosmoso vaizdas iš NASA – pirmą kartą lietuviškame filme

Lietuviškas kinas žengia į naują lygmenį – netrukus kino teatruose pasirodysiančiame filme „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ žiūrovai išvys kosmose filmuotus vaizdus. skaityti »