Keletas faktų apie istorines asmenukes

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 29 d. antradienis

Asmenukės atrodo kaip modernus reiškinys ne veltui — tai tiesioginis nuolat tobulėjančių technologijų produktas. Mobiliųjų telefonų kameromis dabar lengviau, nei bet kada, padaryti savo nuotrauką, bet šios senos asmenukės rodo, kad tuštybės būta visais laikais. Net jei senosios fotokameros nė iš tolo nebuvo tokios paplitusios, žmonės autoportretus stengiasi padaryti jau beveik du šimtmečius.

Ar tai pirmoji asmenukė?

Kaip bebūtų neįtikėtina, galime visai pagrįstai spėti, kas padarė pirmąją asmenukę. Ši garbė priklauso Robertui Corneliusui. 1839 metais, praėjus vos porai mėnesių nuo tada, kai Louisas Daguerre'as debiutavo su dagerotipija Paryžiuje, Corneliusas nufotografavo tai, kas gali būti pirmasis fotografinis autoportretas.

Pirmąją asmenukę padaryti nebuvo lengva. Corneliusas turėjo daryti savo nuotrauką lauke, labai giedrą dieną, ir turėjo nejudėti nuo trijų iki penkiolikos minučių.Toddas Gustavsonas, George Eastman House technologijų kuratorius ir knygos „Camera: A History of Photography from Daguerreotype to Digital“ autorius, sako, kad technologiniai barjerai pirmąsias asmenukes paversdavo nelengva užduotimi.

„Daug ką iš to, ką dabar laikome savaime suprantamu dalyku, padaryti buvo galima ir tada, bet tam reikėjo daug specializuotų žinių. Šiais laikais fotografija yra masinė medija. Anksčiau tai buvo atskira disciplina.“, – sako jis.


Robert Cornelius viename iš pirmųjų fotografinių autoportretų

Asmenukės prasidėjo su taimeriais, veidrodžiais ir kitomis gudrybėmis

Šiuolaikiniais telefonais asmenukę paprasta pasidaryti priekine kamera ir iš karto ją pamatyti. Tačiau tai ne vienintelis dabartinių kamerų pranašumas, lyginant su ankstesnėmis technologijomis.

„Iki 1888 m. fotografai dažniausiai buvo profesionalai arba rimti mėgėjai“, – sako Gustavsonas. „Vidutinis žmogus paprastai nefotografuodavo. Tam reikėjo specialių įgūdžių. Seniau nuotraukas buvo galima daryti lauke, už nugaros šviečiant saulei — viskas. Jei norėjai už šių parametrų ribų išeiti, turėjai daug žinoti apie fotografiją“.

Norėdamas padaryti asmenukę, turėjai būti ekspertas

Pirmieji fotografai turėjo savo dispozicijoje laikmačius ir veidrodžius, bet padaryti nuotrauką, laikant aparatą rankomis – kas apibūdina dabartines asmenukes – buvo kur kas sunkiau.

„Dėžinėse kamerose paprastai būdavo fiksuoto židinio lęšiai“, – sako Gustavsonas. „Reikėjo būti lauke saulėtą dieną ir pasirinkti mažiausius lęšius, ir vis vien vaizdas buvo kiek neryškus… tai ribojo maždaug trijų pėdų [~1m] židinys“.

Kodak Brownie fotografavimą palengvino masėms, nes fotografai galėjo siųsti aparatus gamintojui, kuris išryškindavo nuotraukas. Taip į moderniąją erą persikėlė ir asmenukės, bet taikymosi, laiko ir ryškinimo sunkumai išliko.

Iš esmės, jei neturėjote labai ilgų rankų, fotografijos žinių, daugybės saulės šviesos ir tiek pat sėkmės, asmenukių darymas nelabai įmanomas. Tad dažniausiai buvo naudojamasi laikmačiais ir veidrodžiais.

Josephas Byronas eksperimentavo darydamas asmenukes su draugu ant stogo. Turėdamas savo studiją ir būdamas vienas iš žymiausių tos eros scenos fotografų, jis galėjo bandyti ką nors beprotiško, pavyzdžiui, asmenukes. Bet tam tikra prasme, jo XX a. trečio dešimtmečio fotografijos rodo, kaip tebebuvo nelengva tada daryti asmenukes.


Net patobulėjus kameroms, liko techninių kliūčių

Gerėjant technologijoms, asmenukės daryti tapo lengviau. „Lęšiai greitesni, medžiagos daug jautresnės, ir jais daug lengviau naudotis. Visa tai plėtojosi eksponentiškai“, – sako Gustavsonas.

Nors dar liko daug ką patobulinti, ši sparti raida atsispindi fotografijose. Per Antrąjį Pasaulinį karą, britų parašiutininkas leisdamasis sugebėjo padaryti kelia asmenukes. Tai iliustruoja techninę asmenukių pažangą, o taip pat sunkumus. Net su geresnėmis kameromis nebuvo tinkamo būdo taikytis, ir buvo sunku išvengti neryškių fotografijų.

Todėl dauguma ankstyvųjų asmenukių buvo daromos veidrodžiais. Šie penktojo ir šeštojo dešimtmečio vaizdai rodo, kad asmenukės demonstruoja kintančias kameras lygiai, kaip ir kintančią kultūrą. Netgi su tokiomis kameromis, kaip ši Leica, kurią Michaelas Wardas naudojo darydamas žemiau pateikiamą nuotrauką, asmenukės buvo rizikingos, nes nebuvo vaizdo ieškiklio.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Mokslininkai sukūrė smegenų veiklą mėgdžiojančius informacijos saugojimo įrenginius

RMIT (Royal Melbourne Institute of Technology) mokslininkai sukūrė naują nanoįrenginį, būsiantį itin stabilių ir patikimų naujos kartos atminties įrenginių pagrindu. skaityti »

Mokslininkai sukūrė nematomumo prietaisą

Įkvėpti Hario Poterio nematomo apsiausto, mokslininkai neseniai sukūrė keletą itin paprastų, tačiau naujų būdų paversti objektus nematomais. skaityti »

KTU keliasi į virtualią realybę

Pasivaikščioti dramblių kaimenėje Afrikoje, pasigrožėti Britų muziejaus eksponatais Londone ar tiesiog žengti į atvirą kosmosą neišeinant iš savo kambario – šias naujas patirtis žmonijai atveria žaibiškai populiarėjanti virtualios realybės technologija. skaityti »

Paslaptingo padaro fosilijos – senesnės ir už dinozaurus

Iš pirmo žvilgsnio šios fosilijos atrodo lyg perpus perpjautas granato vaisius, tačiau naujausi tyrimai atskleidė, kad tai 600 milijonų metų senumo nežinomų gyvūnų liekanos. skaityti »

Japonijoje vykstančioje turizmo parodoje lankytojus vilioja lietuviškas gintaras ir baletas

Šį savaitgalį, rugsėjo 25-28 d., Tokijuje vyksta pasaulyje viena didžiausių turizmo parodų „JATA Tourism EXPO Japan“. skaityti »

Buitiniai robotai užkariauja namus

Šiuolaikiniame pasaulyje tapo įprasta, kad vis daugiau darbų už mus padaro robotai. skaityti »

„nVidia“ paneigė sąmokslo teoriją: žmogus Mėnulyje vis tik buvo

Kompanijos „NVidia“ marketingo padalinys dirba iš tiesų ne veltui, ir tą demonstruoja naujausias vaizdo plokščių gamintojos atstovų pareiškimas. skaityti »

Elektroninis gepardas jau už laboratorijos ribų

Masačusetso technologijų instituto (MIT) inžinieriai ištobulino robotą-gepardą („Cheetah“), kuris puikiai atkartoja realaus gyvūno judesius ir tai daro visiškai savarankiškai. skaityti »

VGTU mokslininkas kolekcionuoja įdomiausius pasaulio pieštukus

Japoniškas – su deimantu, karališkasis – su tikra karūna, didžiųjų kūrėjų-menininkų vardais papuošti ar išleisti olimpinių žaidynių metu – tai Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros doc. dr. Kęstučio Skerio pieštukai, kolekcionuoti apie 50 metų. skaityti »

„YuMi“ – robotas, pradėsiantis naują automatizavimo erą

„YuMi“ yra dvirankis robotas, galintis dirbti kartu su žmogumi. skaityti »