Keletas faktų apie istorines asmenukes

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 29 d. antradienis

Asmenukės atrodo kaip modernus reiškinys ne veltui — tai tiesioginis nuolat tobulėjančių technologijų produktas. Mobiliųjų telefonų kameromis dabar lengviau, nei bet kada, padaryti savo nuotrauką, bet šios senos asmenukės rodo, kad tuštybės būta visais laikais. Net jei senosios fotokameros nė iš tolo nebuvo tokios paplitusios, žmonės autoportretus stengiasi padaryti jau beveik du šimtmečius.

Ar tai pirmoji asmenukė?

Kaip bebūtų neįtikėtina, galime visai pagrįstai spėti, kas padarė pirmąją asmenukę. Ši garbė priklauso Robertui Corneliusui. 1839 metais, praėjus vos porai mėnesių nuo tada, kai Louisas Daguerre'as debiutavo su dagerotipija Paryžiuje, Corneliusas nufotografavo tai, kas gali būti pirmasis fotografinis autoportretas.

Pirmąją asmenukę padaryti nebuvo lengva. Corneliusas turėjo daryti savo nuotrauką lauke, labai giedrą dieną, ir turėjo nejudėti nuo trijų iki penkiolikos minučių.Toddas Gustavsonas, George Eastman House technologijų kuratorius ir knygos „Camera: A History of Photography from Daguerreotype to Digital“ autorius, sako, kad technologiniai barjerai pirmąsias asmenukes paversdavo nelengva užduotimi.

„Daug ką iš to, ką dabar laikome savaime suprantamu dalyku, padaryti buvo galima ir tada, bet tam reikėjo daug specializuotų žinių. Šiais laikais fotografija yra masinė medija. Anksčiau tai buvo atskira disciplina.“, – sako jis.


Robert Cornelius viename iš pirmųjų fotografinių autoportretų

Asmenukės prasidėjo su taimeriais, veidrodžiais ir kitomis gudrybėmis

Šiuolaikiniais telefonais asmenukę paprasta pasidaryti priekine kamera ir iš karto ją pamatyti. Tačiau tai ne vienintelis dabartinių kamerų pranašumas, lyginant su ankstesnėmis technologijomis.

„Iki 1888 m. fotografai dažniausiai buvo profesionalai arba rimti mėgėjai“, – sako Gustavsonas. „Vidutinis žmogus paprastai nefotografuodavo. Tam reikėjo specialių įgūdžių. Seniau nuotraukas buvo galima daryti lauke, už nugaros šviečiant saulei — viskas. Jei norėjai už šių parametrų ribų išeiti, turėjai daug žinoti apie fotografiją“.

Norėdamas padaryti asmenukę, turėjai būti ekspertas

Pirmieji fotografai turėjo savo dispozicijoje laikmačius ir veidrodžius, bet padaryti nuotrauką, laikant aparatą rankomis – kas apibūdina dabartines asmenukes – buvo kur kas sunkiau.

„Dėžinėse kamerose paprastai būdavo fiksuoto židinio lęšiai“, – sako Gustavsonas. „Reikėjo būti lauke saulėtą dieną ir pasirinkti mažiausius lęšius, ir vis vien vaizdas buvo kiek neryškus… tai ribojo maždaug trijų pėdų [~1m] židinys“.

Kodak Brownie fotografavimą palengvino masėms, nes fotografai galėjo siųsti aparatus gamintojui, kuris išryškindavo nuotraukas. Taip į moderniąją erą persikėlė ir asmenukės, bet taikymosi, laiko ir ryškinimo sunkumai išliko.

Iš esmės, jei neturėjote labai ilgų rankų, fotografijos žinių, daugybės saulės šviesos ir tiek pat sėkmės, asmenukių darymas nelabai įmanomas. Tad dažniausiai buvo naudojamasi laikmačiais ir veidrodžiais.

Josephas Byronas eksperimentavo darydamas asmenukes su draugu ant stogo. Turėdamas savo studiją ir būdamas vienas iš žymiausių tos eros scenos fotografų, jis galėjo bandyti ką nors beprotiško, pavyzdžiui, asmenukes. Bet tam tikra prasme, jo XX a. trečio dešimtmečio fotografijos rodo, kaip tebebuvo nelengva tada daryti asmenukes.


Net patobulėjus kameroms, liko techninių kliūčių

Gerėjant technologijoms, asmenukės daryti tapo lengviau. „Lęšiai greitesni, medžiagos daug jautresnės, ir jais daug lengviau naudotis. Visa tai plėtojosi eksponentiškai“, – sako Gustavsonas.

Nors dar liko daug ką patobulinti, ši sparti raida atsispindi fotografijose. Per Antrąjį Pasaulinį karą, britų parašiutininkas leisdamasis sugebėjo padaryti kelia asmenukes. Tai iliustruoja techninę asmenukių pažangą, o taip pat sunkumus. Net su geresnėmis kameromis nebuvo tinkamo būdo taikytis, ir buvo sunku išvengti neryškių fotografijų.

Todėl dauguma ankstyvųjų asmenukių buvo daromos veidrodžiais. Šie penktojo ir šeštojo dešimtmečio vaizdai rodo, kad asmenukės demonstruoja kintančias kameras lygiai, kaip ir kintančią kultūrą. Netgi su tokiomis kameromis, kaip ši Leica, kurią Michaelas Wardas naudojo darydamas žemiau pateikiamą nuotrauką, asmenukės buvo rizikingos, nes nebuvo vaizdo ieškiklio.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Triukšmą Lietuvoje mažins tylioji kelio danga

Europos aplinkos agentūros duomenimis, beveik pusė Europos Sąjungos miestų gyventojų kenčia nuo per didelio triukšmo. Kaip vienas didžiausių jo šaltinių išskiriamas kelių, geležinkelių ir oro transportas. Spręsdami šią problemą Lietuvoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai sumodeliavo mūsų šalies klimato sąlygoms pritaikytą tyliąją asfalto dangą. skaityti »

Vilniaus oro uosto aikštelėse – išmani parkavimo sistema

Tarptautinio Vilniaus oro uosto (toliau – TVOU) automobilių stovėjimo aikštelėse nebeliks įvažiavimo bilietų. skaityti »

Moksleivių sukurtas užsklandas apie atliekų rūšiavimą galės atsisiųsti visi norintieji

Visi norintieji atsisiųsti originalias užsklandas savo kompiuterių ekranams galės pasinaudoti geriausiais moksleivių užsklandos konkurso „Aš rūšiuoju elektroniką! O tu?” darbais. skaityti »

Naujame „Auros“ šokio spektaklyje – KTU studento technologinis išradimas

Balandžio 22 dieną festivalio „Jauna muzika“ atidarymo vakarą pradės kompozitoriaus, Kauno technologijos universiteto (KTU) lektoriaus Antano Jasenkos ir Kauno šokio teatro „Aura“ premjerinis spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“. skaityti »

Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma išmanioji apšvietimo technologija

Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) balandžio 24 d. 16 val. Vilniaus universiteto Šviesos tyrimų grupė (vadovas – prof. Artūras Žukauskas) pristato patentuotą išmaniąją apšvietimo technologiją. skaityti »

Gydytojas išrašys Jums „knygų receptą“

Londone įgyvendinamas projektas „Gyvenimo mokykla“ (The School of Life) siūlo aplankyti biblioterapijos kursus, kuriuose kiekvienas gaus „knygų receptą”, padėsiantį išgyti nuo blogo literatūrinio skonio. skaityti »

Kompiuterinių žaidimų kūrėjai: „Jau netrukus mus sups virtualus pasaulis“

Oskarą už geriausią scenarijų šiemet pelniusiame filme „Ji“ (angl. „Her“) vaizduojamas ateities pasaulis jau tampa realybe. skaityti »

Sukurta saulės šviesos imitacija

Įsivaizduokite, kad sėdite kambaryje be langų, tačiau jaučiate, kaip veidą glosto saulės spinduliai. Tokią unikalią patirtį siūlo ES finansuojamas projektos „Coelux“, kurio metu siekiama atkurti fizinį ir optinį natūralios šviesos efektą uždarose patalpose. skaityti »

Kinui skirta moneta į gyvenimą palydėta per „Kino pavasarį“

Lietuvos banko į apyvartą išleista 10 litų kolekcinė (proginė) moneta, skirta kinui, pristatyta Vilniuje vykstančiame festivalyje „Kino pavasaris“ dalyvaujant dideliam būriui kino mylėtojų. skaityti »

Savo darbingumą lietuviai kelia kalbindami kolegas ir užkandžiaudami saldumynais

Dirbti efektyviai ir sėkmingai svarbu ir darbuotojams, ir darbdaviams. Tačiau net geriausiam darbuotojui bent retkarčiais tenka kovoti su snauduliu ir dėmesio išsiblaškymu. 33 proc. dirbančių lietuvių apimti snaudulio jį malšina kava ir energiniais gėrimais, 25 proc. prasiblaškyti bando kalbindami kolegas, 13 proc. – naršydami socialiniuose tinkluose, dešimtadalis – užkandžiaudami. Tokius duomenis atskleidė kovo pradžioje rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta 1GO Lietuvos darbuotojų apklausa. skaityti »