Keletas faktų apie istorines asmenukes

Publikuota: 2015 m. rugsėjo 29 d. antradienis

Asmenukės atrodo kaip modernus reiškinys ne veltui — tai tiesioginis nuolat tobulėjančių technologijų produktas. Mobiliųjų telefonų kameromis dabar lengviau, nei bet kada, padaryti savo nuotrauką, bet šios senos asmenukės rodo, kad tuštybės būta visais laikais. Net jei senosios fotokameros nė iš tolo nebuvo tokios paplitusios, žmonės autoportretus stengiasi padaryti jau beveik du šimtmečius.

Ar tai pirmoji asmenukė?

Kaip bebūtų neįtikėtina, galime visai pagrįstai spėti, kas padarė pirmąją asmenukę. Ši garbė priklauso Robertui Corneliusui. 1839 metais, praėjus vos porai mėnesių nuo tada, kai Louisas Daguerre'as debiutavo su dagerotipija Paryžiuje, Corneliusas nufotografavo tai, kas gali būti pirmasis fotografinis autoportretas.

Pirmąją asmenukę padaryti nebuvo lengva. Corneliusas turėjo daryti savo nuotrauką lauke, labai giedrą dieną, ir turėjo nejudėti nuo trijų iki penkiolikos minučių.Toddas Gustavsonas, George Eastman House technologijų kuratorius ir knygos „Camera: A History of Photography from Daguerreotype to Digital“ autorius, sako, kad technologiniai barjerai pirmąsias asmenukes paversdavo nelengva užduotimi.

„Daug ką iš to, ką dabar laikome savaime suprantamu dalyku, padaryti buvo galima ir tada, bet tam reikėjo daug specializuotų žinių. Šiais laikais fotografija yra masinė medija. Anksčiau tai buvo atskira disciplina.“, – sako jis.


Robert Cornelius viename iš pirmųjų fotografinių autoportretų

Asmenukės prasidėjo su taimeriais, veidrodžiais ir kitomis gudrybėmis

Šiuolaikiniais telefonais asmenukę paprasta pasidaryti priekine kamera ir iš karto ją pamatyti. Tačiau tai ne vienintelis dabartinių kamerų pranašumas, lyginant su ankstesnėmis technologijomis.

„Iki 1888 m. fotografai dažniausiai buvo profesionalai arba rimti mėgėjai“, – sako Gustavsonas. „Vidutinis žmogus paprastai nefotografuodavo. Tam reikėjo specialių įgūdžių. Seniau nuotraukas buvo galima daryti lauke, už nugaros šviečiant saulei — viskas. Jei norėjai už šių parametrų ribų išeiti, turėjai daug žinoti apie fotografiją“.

Norėdamas padaryti asmenukę, turėjai būti ekspertas

Pirmieji fotografai turėjo savo dispozicijoje laikmačius ir veidrodžius, bet padaryti nuotrauką, laikant aparatą rankomis – kas apibūdina dabartines asmenukes – buvo kur kas sunkiau.

„Dėžinėse kamerose paprastai būdavo fiksuoto židinio lęšiai“, – sako Gustavsonas. „Reikėjo būti lauke saulėtą dieną ir pasirinkti mažiausius lęšius, ir vis vien vaizdas buvo kiek neryškus… tai ribojo maždaug trijų pėdų [~1m] židinys“.

Kodak Brownie fotografavimą palengvino masėms, nes fotografai galėjo siųsti aparatus gamintojui, kuris išryškindavo nuotraukas. Taip į moderniąją erą persikėlė ir asmenukės, bet taikymosi, laiko ir ryškinimo sunkumai išliko.

Iš esmės, jei neturėjote labai ilgų rankų, fotografijos žinių, daugybės saulės šviesos ir tiek pat sėkmės, asmenukių darymas nelabai įmanomas. Tad dažniausiai buvo naudojamasi laikmačiais ir veidrodžiais.

Josephas Byronas eksperimentavo darydamas asmenukes su draugu ant stogo. Turėdamas savo studiją ir būdamas vienas iš žymiausių tos eros scenos fotografų, jis galėjo bandyti ką nors beprotiško, pavyzdžiui, asmenukes. Bet tam tikra prasme, jo XX a. trečio dešimtmečio fotografijos rodo, kaip tebebuvo nelengva tada daryti asmenukes.


Net patobulėjus kameroms, liko techninių kliūčių

Gerėjant technologijoms, asmenukės daryti tapo lengviau. „Lęšiai greitesni, medžiagos daug jautresnės, ir jais daug lengviau naudotis. Visa tai plėtojosi eksponentiškai“, – sako Gustavsonas.

Nors dar liko daug ką patobulinti, ši sparti raida atsispindi fotografijose. Per Antrąjį Pasaulinį karą, britų parašiutininkas leisdamasis sugebėjo padaryti kelia asmenukes. Tai iliustruoja techninę asmenukių pažangą, o taip pat sunkumus. Net su geresnėmis kameromis nebuvo tinkamo būdo taikytis, ir buvo sunku išvengti neryškių fotografijų.

Todėl dauguma ankstyvųjų asmenukių buvo daromos veidrodžiais. Šie penktojo ir šeštojo dešimtmečio vaizdai rodo, kad asmenukės demonstruoja kintančias kameras lygiai, kaip ir kintančią kultūrą. Netgi su tokiomis kameromis, kaip ši Leica, kurią Michaelas Wardas naudojo darydamas žemiau pateikiamą nuotrauką, asmenukės buvo rizikingos, nes nebuvo vaizdo ieškiklio.

Šaltinis: technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Už smulkias elektronines atliekas gyventojai skatinami dovanomis

Kasmet pasaulinės Žemės dieną vykstantys švietėjiški renginiai, akcijos ar iniciatyvos skatina žmones tausoti gamtą: eikvoti mažiau energijos, nešiukšlinti, rūšiuoti bei atiduoti pavojingas atliekas perdirbimui, bet geri norai dažniausiai trunka tik vieną dieną. Kartu su buitinėmis šiukšlėmis per metus vis dar išmetama daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA). skaityti »

Atostogas Gruzijoje planuoti padės pirmoji lietuviška kelionių aplikacija

Populiarėjantį lietuvių turizmą į Gruziją netrukus dar labiau sustiprins tiesioginis skrydis tarp Vilniaus ir Kutaisio bei internetinė kelionių į Gruziją planavimo aplikacija. Savarankiškiems keliautojams aplikacija „Kelionė į Gruziją – pasidaryk pats!” leis sužinoti pagrindinę informaciją apie šią šalį, jos regionus, nacionalinę virtuvę, įdomiausius objektus, pasiūlys išbandyti jau parengtus maršrutus skirtingai kelionės trukmei bei leis interaktyvių žemėlapių pagalba susiplanuoti unikalų savo atostogų maršrutą. skaityti »

Lietuviškų palydovų sėkmė – įkvėpimas tolesniems darbams

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su pirmųjų lietuviškų palydovų kūrėjais. Susitikime su Vilniaus universiteto (VU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais buvo aptartas lietuviškų palydovų paleidimas į atvirą kosmosą ir tolesnis darbas. skaityti »

Antrąja faksimile taps pirmoji lietuviška knyga

Spaustuvė „Petro ofsetas“, pernai išleidusi Kristijono Donelaičio „Metus“, ėmėsi naujos užduoties – Vilniaus universiteto (VU) bibliotekoje saugomo Martyno Mažvydo „Katekizmo“ faksimilės leidybos. skaityti »

Vaikinai telefonu pliurpia daugiau nei merginos

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta „Samsung La Fleur“ apklausa aiškinosi, kuri lytis šiandien valdo išmaniųjų telefonų pasaulį. skaityti »

Lietuva tapo Žemės magnetinio lauko tyrimų centru

„Pilnatis veikia“, – šyptelime pastebėję keistą žmonių elgesį. Mokslininkų teigimu, šiame paplitusiame mite yra nemažai tiesos. skaityti »

„LituanicaSat-1“ misija kosmose prasidėjo sėkmingai

Penktadienį, vasario 28 dieną, 9:30 Lietuvos laiku pirmasis palydovas šalies istorijoje „LituanicaSat-1“ paleistas iš Tarptautinės kosminės stoties į atvirą erdvę. Aparatą į kosmosą „išmetė“ robotinė ranka, valdoma japonų astronauto Koichi Wakata. skaityti »

Skelbiamas mokslinio laivo pavadinimo konkursas

Klaipėdos universitetas stato mokslinių tyrimų laivą ir skelbia laivo pavadinimo konkursą. skaityti »

„Ford“ SYNC programėlės pagelbės statant automobilį ir klausantis radijo

„Ford“ Barselonoje vykstančiame pasauliniame mobiliųjų technologijų kongrese MWC šiandien pristatė dar kelias išmaniojo automobilio koncepciją atitinkančias naujienas. skaityti »

„Canon“ atnaujina funkcijas ir pristato nuotolinį pultelį, skirtą profesionalioms vaizdo kameroms

„Canon“ papildė profesionalams skirtų gaminių liniją nauju laidiniu nuotolinio valdymo prietaisu – „Canon“ nuotolinio valdymo pultu RC-V100, pritaikytu profesionalams skirtoms vaizdo kameroms. skaityti »