Šio sutvėrimo – laiko valdytojo (lot. Chronophage) judesiai uždega mirksinčias melsvas disku besisukiojančias lemputes. Maždaug dviejų metrų skersmens įrenginys pagamintas iš nerūdijančio plieno diskų, padengtų 24 karatų auksu. Judantys skėrio žandikauliai simbolizuoja „suvalgytą“ laiką, o kiekviena praėjusi valanda signalizuojama paslėptų grandinių žvangesiu, kurios tarsi simbolizuoja žmogaus mirtingumą.

Milijoną svarų kainavęs išradimas yra savotiškas pagarbos atidavimas John'ui Harrison,'ui, žymiausiam pasaulyje laikrodžių meistrui, 18-ame amžiuje išsprendusiam vadinamąją  „ilgumos problemą“ (angl. „lonqitude problem“). 

Naujasis kūrinys laiką visiškai tiksliai rodo tik kas penkias minutes. Likusį laiką laikrodžio švytuoklė kartas nuo karto stabteli arba sulėtėja, o po to tarsi magiškai pakoreguoja savo judėjimą. Mėlynos švieselės judėjimas sudaro savotišką hipnotizuojančią optinię iliuziją – kartais jos per vieną sekundę apsisuka disku, tačiau stabteli kitai sekundei – vaizdą mačiusių stebėtojų teigimu, efektas išties hipnotizuojantis.

Laikrodį pristatė vienas garsiausių šių dienų fizikų Stephen'as Hawking'as. Laikrodžio kūrėjas – John'as Taylor'as specialiai siekė, kad įrenginys būtų „sukrečiantis“, parodantis, jog laikas žmogui nėra parankus. Taip ir skėrys „suvalgo “ kiekvieną praėjusią minutę, laukdamas ateinančios. 8 inžinierių komanda įrenginį konstravo penkerius metus, o su dabartiniu elektriniu varikliu planuojama, kad jis sėkmingai veiks ateinančius 25 metus. „Įprastiniai laikrodžiai su rodyklėmis yra nuobodūs. Aš norėjau laiko sekimą padaryti įdomų“, prisipažįsta Taylor'as.