Vos prieš kelis metus atrastos „Tiktaalik roseae“ fosilijos tyrimai atskleidė naujų duomenų apie šių gyvūnų protėvius – keturkojų žuvų rūšį.
Šie gyvūnai gyveno Žemėje prieš beveik 375 mln. metų. „Tiktaalik roseae“ buvo apie 2,7 m ilgio grobuonis, turintis aštrius dantis, plokščią kūną, o jo galva priminė šiuolaikinio krokodilo kaukolę, praneša sciencedaily.com.
Šio gyvūno anatomija ir spėjamas gyvenimo būdas yra pirmasis evoliucinis tiltas, jungiantis žuvis ir sausumoje gyvenančius gyvūnus. „Tiktaalikas“ turi primityvų, žuvims būdingą žandikaulį, pelekus ir žvynus, tačiau kaukolė, kaklas, šonkauliai ir galūnių dalys labiau primena vėliau atsiradusių keturkojų sausumos gyvūnų sandarą.
Naujausiame „Nature“ žurnalo numeryje pasirodė naujausi „Tiktaalik roseae“ fosilijos tyrimų rezultatai. Jie parodo, kad „Tiktaalikas“ turėjo pakitusią kaukolės struktūrą, kuri leido gyvūnui prisitaikyti judėti ir kvėpuoti sausumoje.
„Anksčiau manėme, kad tokie kaukolės ir kaklo srities pokyčiai įvyko pakankamai greitai. Mums trūko informacijos apie pereinamąsias tokio tipo gyvūnų rūšis. “Tiktaalikas„ puikiai užpildo šią morfologinę spragą. Jo anatomijoje mes matome individualių pereinamųjų pokyčių pėdsakus“, – sakė studijos autorius Neilas Shubinas iš Čikagos universiteto.
Pokyčiai „Tiktaaliko“ anatomijoje yra susiję su jo gyvenamos aplinkos pokyčiais. Giliame vandenyje gyvenančios žuvys gali laisvai judėti trimatėje erdvėje ir lengvai pasukti visą kūną grobio link. Laisvai judantis kaklas patogesnis sekliuose vandenyse ar sausumoje gyvenantiems gyvūnams, nes jų kūno judesiai labiau riboti. Iki „Tiktaaliko“ tokio kaklo nepavyko aptikti nė vienoje ankstesnėje žuvų rūšyje.
Kitas svarbus pokytis matomas „Tiktaaliko“ anatomijoje – hyomandibulos mažėjimas. Tai kaulas, atsakingas už žuvies kaukolės judesius, susijusius su povandeniniu kvėpavimu bei maitinimusi. Žinduolių rūšyse šis kaulas tapo vidinės ausies kauleliu.
„Tiktaaliko“ hyomandibula yra kur kas mažesnė nei ankstesnių žuvų kaukolėse. Tai rodo, kad šie gyvūnai, gyvendami sekliuose vandenyse, tapo mažiau priklausomi nuo kvėpavimo per žiaunas„, – aiškino kitas studijos autorius Jasonas Downsas.
Pirmą kartą apie “Tiktaalik roseae„ fosilijos atradimą mokslininkai pranešė 2006 metais. Fosilija buvo rasta Elesmero saloje, šiaurinėje Kanados dalyje, kuri nuo Šiaurės ašigalio nutolusi vos apie 750 km. Tiesa, prieš beveik 375 mln. metų ši vieta buvo subtropinėje klimato zonoje.