Keturkojės žuvys – evoliucinis tiltas tarp žuvies ir sausumos gyvūno

Publikuota: 2008 m. spalio 17 d. penktadienis

Žuvys
Vos prieš kelis metus atrastos „Tiktaalik roseae“ fosilijos tyrimai atskleidė naujų duomenų apie šių gyvūnų protėvius – keturkojų žuvų rūšį.

Šie gyvūnai gyveno Žemėje prieš beveik 375 mln. metų. „Tiktaalik roseae“ buvo apie 2,7 m ilgio grobuonis, turintis aštrius dantis, plokščią kūną, o jo galva priminė šiuolaikinio krokodilo kaukolę, praneša sciencedaily.com.

Šio gyvūno anatomija ir spėjamas gyvenimo būdas yra pirmasis evoliucinis tiltas, jungiantis žuvis ir sausumoje gyvenančius gyvūnus. „Tiktaalikas“ turi primityvų, žuvims būdingą žandikaulį, pelekus ir žvynus, tačiau kaukolė, kaklas, šonkauliai ir galūnių dalys labiau primena vėliau atsiradusių keturkojų sausumos gyvūnų sandarą.

Naujausiame „Nature“ žurnalo numeryje pasirodė naujausi „Tiktaalik roseae“ fosilijos tyrimų rezultatai. Jie parodo, kad „Tiktaalikas“ turėjo pakitusią kaukolės struktūrą, kuri leido gyvūnui prisitaikyti judėti ir kvėpuoti sausumoje.

„Anksčiau manėme, kad tokie kaukolės ir kaklo srities pokyčiai įvyko pakankamai greitai. Mums trūko informacijos apie pereinamąsias tokio tipo gyvūnų rūšis. “Tiktaalikas„ puikiai užpildo šią morfologinę spragą. Jo anatomijoje mes matome individualių pereinamųjų pokyčių pėdsakus“, – sakė studijos autorius Neilas Shubinas iš Čikagos universiteto.

Pokyčiai „Tiktaaliko“ anatomijoje yra susiję su jo gyvenamos aplinkos pokyčiais. Giliame vandenyje gyvenančios žuvys gali laisvai judėti trimatėje erdvėje ir lengvai pasukti visą kūną grobio link. Laisvai judantis kaklas patogesnis sekliuose vandenyse ar sausumoje gyvenantiems gyvūnams, nes jų kūno judesiai labiau riboti. Iki „Tiktaaliko“ tokio kaklo nepavyko aptikti nė vienoje ankstesnėje žuvų rūšyje.

Kitas svarbus pokytis matomas „Tiktaaliko“ anatomijoje – hyomandibulos mažėjimas. Tai kaulas, atsakingas už žuvies kaukolės judesius, susijusius su povandeniniu kvėpavimu bei maitinimusi. Žinduolių rūšyse šis kaulas tapo vidinės ausies kauleliu.

„Tiktaaliko“ hyomandibula yra kur kas mažesnė nei ankstesnių žuvų kaukolėse. Tai rodo, kad šie gyvūnai, gyvendami sekliuose vandenyse, tapo mažiau priklausomi nuo kvėpavimo per žiaunas„, – aiškino kitas studijos autorius Jasonas Downsas.

Pirmą kartą apie “Tiktaalik roseae„ fosilijos atradimą mokslininkai pranešė 2006 metais. Fosilija buvo rasta Elesmero saloje, šiaurinėje Kanados dalyje, kuri nuo Šiaurės ašigalio nutolusi vos apie 750 km. Tiesa, prieš beveik 375 mln. metų ši vieta buvo subtropinėje klimato zonoje.

 

 

Šaltinis: Technologijos.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Kitoks požiūris į elektronines knygas

Skaityti knygas telefone ar planšetėje jau tampa norma, tačiau žmonės vis viena ilgisi „tikros“ knygos formos. Save „beveik dizaineriu“ vadinantis Fabrice Dubuy pristato kitokį knygų skaitytuvą – „TwistBook“. skaityti »

Vienarankis robotas varžėsi samurajų kardų rungtynėse

Kompanija „Yaskawa Bushido Project“ sujungė jėgas su jaijutsu kardų kovos meistru Isao Machii. skaityti »

Maisto nuotraukos padės skaičiuoti kalorijas

„Google“ kuria priemonę „Im2Calories“, kuri iš maisto nuotraukos padėtų įvertinti maisto kaloringumą. skaityti »

Festivalyje „džiazuos“ Lietuvoje sukurtas elektrinis autobusas

Birželio 5 d. startuojantis 21-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis pristato ne tik garsiausias džiazo muzikos žvaigždes, bet ir šalies technologijų pasaulio naujienas. skaityti »

Sukurta išskirtinė vėjo jėgainė: gamina elektrą, nors neturi sparnų

Ispanijos bendrovė „Vortex“ sukūrė unikalią vėjo jėgainę „Vortex Bladeless“, kuri gamina elektrą net ir neturėdama sparnų. skaityti »

Kinijoje į gatves išriedėjo pirmieji pasaulyje „beūsiai“ troleibusai

Kinijoje buvo pristatyti pirmieji pasaulyje neįtikėtinai efektyviai energiją kaupiantys troleibusai. Pagrindinė šių transporto priemonių technologija yra superkondensatoriai, patalpinti į 18 ir 12 metrų ilgio greituosius (BRT – angl. „bus rapid transit“) autobusus. skaityti »

Mikrolustas po oda atliks kraujo tyrimus

Šveicarijos mokslininkai sukūrė diagnostinį lustą, implantuojamą po oda, kuris stebės kraujo rodiklius ir perduos informaciją per „Bluetooth“. skaityti »

Mokslininkai išspręs spaudžiančių batų bėdą

Valensijos biomechanikos instituto mokslininkai sukūrė technologiją, kuri pritaiko avalynę prie pėdų. skaityti »

Didžiausia planetoje interaktyvi fotografija – 365 gigapikseliai

Didesnės fotografijos Žemėje dar nėra buvę. Tarptautinė fotografų grupė, vadovaujama italo Filippo Blenigni, publikavo gigantišką aukščiausios viršukalnės Europoje ir 11-os aukščiausios viršukalnės pasaulyje panoraminę fotografiją. skaityti »

Pirmasis lietuviškas interaktyvus reklamos stendas skaičiuos ir analizuos naudotojus

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ir studentai sukūrė pirmąjį lietuvišką interaktyvų reklamos stendo prototipą, kuris ne tik transliuoja reklamą, bet ir fiksuoja reklamą stebėjusiųjų vartotojų statistinius duomenis. skaityti »

„Microsoft“ pasiūlė mokykloms atsisakyti rašiklių ir sąsiuvinių

Viena iš kompanijos „Microsoft“ direktorių, atsakinga už švietimą, Lia De Cicco-Remu pateikė mokykloms pasiūlymą atsisakyti rašiklių ir sąsiuvinių. skaityti »